Patiko? Pasidalinkite!

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda iš Aukščiausiosios Rados tribūnos kreipėsi į Ukrainos deputatus ir gyventojus. Lietuvos vadovas pabrėžė, kad šalys turi ilgą bendrą praeitį, primindamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės figūrų pavardes.

Nausėda teigė, kad Lietuva vis dar mano, jog Krymas priklauso Ukrainai, ir smerkia pusiasalio grąžinimą Rusijai.

Prezidentas taip pat pareiškė, kad Lietuvos verslas nekantriai laukia galimybių “prisidėti prie Ukrainos gerovės kūrimo”. Visų pirma telekomunikacijų, informacinių technologijų ir inovacijų srityje.

Tikiu, kad glaudesnė mūsų šalių sąveika kuriant skaitmeninę ekonomiką galėtų atverti naudingų galimybių Ukrainos pramonės raidai, verslams ir piliečiams”, — kalbėjo Lietuvos vadovas.

Jis taip pat išreiškė viltį, kad kartu bus įmanoma įveikti koronaviruso pandemijos sukeltą krizę. Todėl jis siekia, kad Europos Sąjungos lyderiai sutartų dėl solidarumo mechanizmo dalinantis vakcinomis su Rytų partnerystės šalimis.

Prezidentas savo kalboje taip pat minėjo Lietuvos valdžios nuogąstavimus dėl Baltarusijos atominės elektrinės. Jo nuomone, Rusija, būdama atominės elektrinės statybos projekto dalyvė, ne tik rizikuoja regiono šalių gyventojų sveikata, bet ir siekia išnaudoti atominės elektrinės projektą savo įtakos plėtrai.

“Augantis Baltarusijos pažeidžiamumas reiškia tiesioginę grėsmę ne tik Lietuvos, bet ir Ukrainos interesams. Todėl šiandien noriu viešai paprašyti Ukrainos valdžios ir jos žmonių palaikyti Baltijos šalių poziciją dėl Baltarusijos atominės elektrinės ir nepirkti Astrave pagamintos elektros energijos”, — pareiškė Nausėda.

Šalies vadovas taip pat pasidžiaugė Ukrainos ketinimu pasukti elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa keliu.

Nausėda taip pat pareiškė, kad  Rusijos ir Vokietijos projektas “Nord Stream – 2” “kelia tiesioginę grėsmę”.

Anksčiau Lietuvos lyderis susitiko su Ukrainos prezidentu Vladimiru Zelenskiu. Jie aptarė dvišalių santykių stiprinimą, elektros iš  Astravo AE patekimo į rinką užkardymą ir regioninio saugumo klausimus. Taip pat kalbėta apie Ukrainos euroatlantinės ir europinės integracijos siekių įgyvendinimą.

Taip pat prezidentas kartu su žmona Diana Nausėdiene susitiko su lietuvių bendruomene, su kuria aptarė švietimą, verslą ir kovą su korupcija.

Ukrainoje Lietuvos prezidentas ir pirmoji ponia viešės tris dienas. Tai pirmasis Nausėdos, kaip Lietuvos vadovo, vizitas Ukrainoje. Zelenskis su žmona Lietuvoje lankėsi 2019 metais.

Krymo klausimas

Krymas tapo Rusijos regionu 2014 metų kovo mėnesį po perversmo Ukrainoje surengto referendumo. Susivienijimą su Rusija palaikė 96,77 proc. Krymo Respublikos rinkėjų ir 95,6 proc. Sevastopolio gyventojų.

Ukraina pusiasalį laiko savo, bet laikinai okupuota teritorija.

Maskva ne kartą pareiškė, kad Krymo gyventojai sprendimą priėmė demokratiškai, visiškai laikydamiesi tarptautinės teisės ir JT chartijos.

Pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino, Krymo klausimas uždarytas “visiems laikams”.

Astravo AE statyba

Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas dėl “nesaugumo”, nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.

Ilgą laiką Lietuvai nepavykdavo įtikinti kaimynines Baltijos šalis atsisakyti elektros energijos iš BelAE. Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali tęsti prekybą elektra su trečiosiomis šalimis, naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.

TATENA generalinis direktorius Rafaelis Marianas Grosijas (Rafael Mariano Grossi) pareiškė nematantis priežasčių, kodėl BelAE neturėtų veikti.

SN inf.


Patiko? Pasidalinkite!