Puikus pašarinis augalas liucerna žinomas visame pasaulyje. Laukinė liucerna aptinkama Mažojoje Azijoje ir Balkanuose. Šis vertingas ir kantrus augalas žmonių senai buvo pastebėtas ir sukultūrintas.
Kinijoje liucerna buvo žinoma ir minima beveik prieš 3 tūkstančius metų iki Kristaus gimimo.
Arabai liucerną vadino viso maisto tėvu. Nuo Antikos laikų liucerna buvo vertingiausias gyvulių pašaras. Todėl ši žolė keliavo kartu su užkariautojų armijomis. Taip plito po visą pasaulį.
Persai savo arkliams liucerną Graikijoje pasėjo 480 metų prieš mūsų erą.
Ispanijoje liucerną pradėjo auginti saracėnai. Ispanai, atradus Ameriką, liucerną ėmė auginti Meksikoje ir Pietų Amerikoje. Pietų Amerikos paukščių augintojai pastebėjo, jog į lesalus įmaišius liucernos, pasidarė gražesnės stručių plunksnos, vištos pradėjo dėti daugiau kiaušinių. Liucerna šeriamų karvių pienas pasidarė skanesnis.
Vėlesniais metais liucernos pasėliai sumėlynavo ir JAV – Teksaso ir Kalifornijos valstijose.
Dabar liucerna auginama visame pasaulyje. Šiltesnio klimato kraštuose per metus nuimami keli žolės derliai. Liucerna džiovinama šienui. Iš jos daromi miltai, kurie maišomi su maltais grūdais ar sojos pupelių rupiniais.
Liucerna kantri. Ištveria sausras, nes jos šaknys įsiskverbia net iki 2,5 metro gylį. Todėl sugeba maisto medžiagų pasiimti iš gilesnių dirvos sluoksnių. Liucerna ne tik pasiima iš žemės medžiagų, bet dirvai duoda azoto, nes lapuose esančios bakterijos paima jį iš oro ir siunčia į šaknis.
Liucerna patinka bitėms ir bitininkams, nes iš hektaro liucernos galima pririnkti net iki 300 kg nektaro, kuriame yra iki 50 proc. cukraus.
Vertė
Ištirta, jog liucernoje yra angliavandenių, organinių ir amino rūgščių, alkaloidų, fruktozės, eterinio aliejaus, kalcio, magnio, geležies, kalio, chloro, natrio, fosforo… Yra vitaminų C, B1, B12, B2, K. A, D, U…
Liucernoje yra net 18,9 proc. baltymų, kai jų jautienoje tėra 16,5 proc., kiaušiniuose – 13,1 proc. Tad liucerną valgyti labai sveika vegetarams, atsisakiusiems mėsos ir pieno produktų. Baltymus iš liucernos organizmas mielai priima, kai grūduose ar pupelėse esančius baltymus organizmas įsisavina sunkiau. Jeigu žmogui trūksta baltymų, gali pradėti nykti raumenys, sutrikti virškinimas. Tokiems valgytojams gali pablogėti laikysena, susilpnėti plaukai ir nagai, gali atsirasti odos ligų.
Galima prisiskinti liucernos lapelių sumuštiniams ar salotoms, susidžiovinti liucernos žolės arbatai.
Kai kurie mitybos žinovai tvirtina, jog vertingiausi liucernos daigai, kurie valgomi, juos paauginus vos kelis centimetrus. Tokie daigai nėra kaloringi. Tinka salotoms, sumuštiniams, garnyrams. Galima dėti į sriubas, padažus. Tačiau perspėjama, jog piktnaudžiauti liucernos daigais negalima, nes kas per daug, niekada nėra sveika – gali daigai net raudonuosius kraujo kūnelius pažeisti.
Liucerna vaistams, arbatai, prieskoniams džiovinama prieš žydėjimą. Džiovinama kaip ir visos žolės. Sudžiovintus lapus galima užsiplikyti arbatai. Susmulkintus lapus galima barstyti ant košių, mėsos ar žuvies patiekalų. Tik nereikia persistengti – berti su protu, nes liucerna turi savo skonį, prie kurio reikia priprasti.
Galima gydyti ligas
Kai kurie žolininkai liucernos nepriskiria prie vaistažolių. Neva liucernos poveikis per menkas, kad galėtų būti greta kitų, veiksmingesnių vaistažolių. Tačiau po naujausių mokslininkų tyrimų aiškėja, jog liucerna gali padėti nuo daugelio ligų.
Štai liucernoje yra vitaminas U, kuris dar randamas žiediniuose kopūstuose. Šis vitaminas padeda užgydyti skrandžio opas. Kinijos liaudies medikai liucerna skrandžio opas gydo nuo neatmenamų laikų.
Yra žinių, jog šios žolės arbata galima išgydyti šlapimo pūslės ir prostatos negalavimus.
Kai kurie tyrinėtojai išsiaiškino, jog liucernos žolėje yra kaulams ir dantims reikalingų medžiagų. Skelbiama, jog liucerna ne tik apsaugo dantis nuo ėduonies, bet gali dantis net atauginti.
Liucernoje esantis vitaminas K pagerina kraujo krešėjimą, mažina kraujo spaudimą, padidina darbingumą. Pastebėta, kad liucerna pašerti arkliai greičiau bėga ir ilgiau nepavargsta. Kas tinka arkliui, kodėl gali netikti žmogui?
Liucernoje esantis A vitaminas saugo nuo infekcijų.
Liucerna yra geras diuretikas, todėl patariama nėščiosioms bent kartą per dieną gerti šios žolės arbatos, kurią galima pagardinti aviečių ar mėtų lapais, medumi. Liucernos arbatą verta gerti ir po gimdymo. Sumažėja kraujosrūvos. Geresnis ir skanesnis būna motinos pienas.
Liucernoje randamas retas vitaminas D, kurio geriausias šaltinis yra Saulė. Tad liucerna gali šio vitamino trūkumą kompensuoti žiemą, kai mums trūksta saulės šviesos.
Yra duomenų, jog liucerna sugeba pašalinti iš organizmo cholesterolį.
Per pusę su vandeniu skiestomis liucernos sultimis galima sumažinti organizme cukraus kiekį.
Kai kuriose valstybėse liucerna naudojama artritui, reumatui, anemijai, alkoholio ir narkotikų priklausomybių gydymui.
Pastebėta, jog liucernoje esantys vitaminai, baltymai, mineralai bei fermentai skatina vaikų augimą.
Liucernos gerbėjai sako, jog šis augalas, kaip joks kitoks, ne tik gydo, bet sustiprina kūną fiziškai ir dvasiškai. Gali būti, jog toks teiginys – teisybė. Juk žmonija su liucerna ne be reikalo nesiskiria jau kelis tūkstančius metų: kur keliauja, ten liucernos sėklų, kaip talismaną, vežasi. Tad, matyt, verta kiekvienam iš mūsų bent nedidelį plotelį liucernos užsiauginti ar jos sėklų daigų prisidaiginti.
Parengė Feliksas GRUNSKIS
😄Liucerna “netgi ataugins dantis”. O šventas naivume! 😂