Nors visi politikai supranta ir žino, kad Lietuva tiesiog trūksta pinigų, bet „pavaryti“ vieni ant kitų, visi yra „gudrūs“.

Lietuva nebrangiai už 145 mln. eurų iš JAV pirks šarvuotų visureigių ir už 300 mln. eurų sraigtasparnių

Lietuvos ūkininkams ėmus rengti žaliųjų kryžių akciją ir prakalbus apie drastiškesnius protestus, Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija susitiko su žemdirbių atstovais – Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininku Jonu Talmontu, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovu Aušriu Macijausku ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos pirmininku Jonu Vilioniu.

Po susitikimo socialdemokratų frakcija teigia remianti protestuojančių Lietuvos žemdirbių reikalavimus, pirmiausia, dėl nevienodų konkuravimo sąlygų Europos Sąjungoje (ES) ir neteisingo žemės mokesčio skaičiavimo.

„Nenuostabu, kad pakelėse daugėja žalių kryžių, kurie simbolizuoja vykdomą „valstiečių“ politiką, kuri veda link žemės ūkio „pakasynų“. Žemės ūkio biudžetas mažėja. Ūkininkams kraunami vis didesni mokesčiai, dabar vėl siūloma didinti žemės mokestį. Nors valstiečiai jau tris metus valdžioje, žemės ūkio ministerijos biudžetas mažėja, ko anksčiau nebuvo valdant kitoms partijoms“, – sako Seimo Kaimo reikalų komiteto narys, socialdemokratas Algimantas Salamakinas.

Lietuvos ūkininkai vis dar tebėra tarp mažiausias tiesiogines išmokas gaunančių ES šalių. Dabar, Eurostat duomenis, pagal žemės ūkio nuopolį Lietuva lyderiauja Europoje.

„Žemdirbių nusivylimas ne be pagrindo. „Valstiečiai“ eidami į valdžią ūkininkams prisiekinėjo, kad išreikalaus iš ES tiesiogines išmokas, lygias su kitų šalių žemdirbiams mokamomis išmokomis. Pasikeitė trečias šių valdančiųjų ministras, bet žemdirbių lūkesčiai nepajudinti iš mirties taško“, – sako Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė.

Tuo tarpu žadėję padirbėti dėl išmokų valdantieji ne tik nevykdo šių pažadų, bet dabar dar siūlo didinti žemės mokestį. Finansų ministerija pasiūlė, nustatant žemės ūkio paskirties žemės mokestinę vertę, didinti koeficientą nuo 0,35 iki 0,5. Žemdirbiai sako, kad tokiu atveju žemės mokestis jiems kiltų daugiau kaip 42 procentais.

„Šis mokestis iš principo yra neteisingas ūkininkams, nes jis skaičiuojamas nuo rinkos vertės, tai yra gali didėti jau vien dėl to, kad šalia, pavyzdžiui, kažkas pristato kotedžų. Tuo tarpu žemės ūkio paskirties žemė yra vertinga tiek, kiek ji duoda produkcijos žemės ūkiui. Mokestis turėtų būti skaičiuojamas pagal žemės derlingumą“, – sako Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas.

Dabar už tokį pat žemės sklypą, nelygu, ar jis prie Vilniaus, ar prie Ukmergės, gali būti mokami skirtingi mokesčiai. Pasak socialdemokratų, taip būti negali, nes tokio pat produktyvumo žemė neturi būti apmokestinta skirtingais mokesčiais.

„Reikia keisti pačią mokesčio skaičiavimo tvarką ir metodiką, o ne didinti galiojantį mokestį, kuris tikrai yra neteisingas žemdirbiams“, – sako G. Paluckas.

„Gudriausiu“ ekonomistu išlieka Gitanas Nausėda

Nausėda siūlo pensininkams reikalingas lėšas surinkti mažinant lengvatą ūkininkų naudojamam dyzeliniam kurui, labiau apmokestinant su darbo santykiais nesusijusias pajamas bei lėtinant su darbo pajamomis susijusių mokesčių mažinimą.

Siekiant užtikrinti biudžeto pajamas senyvo amžiaus žmonių skurdui sumažinti, Akcizo įstatymo pakeitimu siūloma 20 proc. sumažinti akcizo lengvatą žemės ūkio veikloje naudojamam dyzelinui.

Prezidento teikiami siūlymai Seime turėtų būti svarstomi kartu su kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu, numatant viso paketo įsigaliojimą nuo 2020 metų pradžios.

„Jeigu nepultų rusas, kiek Lietuva pinigo lyčno turėtų…“

Egidijus Paulauskas

Patiko? Pasidalinkite!