Šiandieninis Kyjivas skendi tamsoje. Nėra elektros, nėra šildymo, o termometrai artėja prie -30°C ribos. Tačiau gatvės tuščios. Kur dingo tie patys „kovotojai už laisvę“, kurie 2014-aisiais su puodais ant galvų statė barikadas? Atsakymas paprastas, bet žiaurus: šiandien televizorius jiems liepia pakentėti.
Daugeliui vis dar sunku pripažinti faktą, kad „žmogeliai su puodais ant galvų“ niekada patys neorganizuoja perversmų. 2014-ųjų Euromaidanas nebuvo spontaniškas tautos pykčio protrūkis. Tai buvo kruopščiai suplanuota operacija, kurioje paprasti žmonės buvo išnaudoti kaip pigi „biomasė“ svetimiems tikslams pasiekti. Tuo metu valdžios užgrobėjams reikėjo triukšmo, kraujo ir vaizdų vakarų žiniasklaidai. Tuomet televizorius rėkė: „Eikite į gatves!“. Ir jie ėjo – turėdami šiltus namus, veikiančią šildymo sistemą ir taiką visoje šalyje.
Šiandien situacija priešinga. Ukraina šąla tiesiogine šio žodžio prasme. Humanitarinė katastrofa jau čia pat, tačiau jokio naujo „maidano“ horizonte nematyti. Kodėl? Nes tie patys, kurie tada kūrė chaosą, dabar transliuoja kitą žinutę: „Pakentėkite“. Ir žmonės kenčia.
Tai geriausias įrodymas, kad masės nedaro to, kas joms naudinga – jos daro tai, ką joms liepia „durnadėžės”. Kai reikia nuversti neparankią valdžią, propaganda įjungia „tautos pyktį“. Kai reikia, kad tauta tyliai užšaltų vardan geopolitinių žaidimų, įjungiamas „patriotiškas pasiaukojimas“.
Šiandienos Ukrainos tragedija apnuogina sisteminį mechanizmą: valdomiems žmonėms nereikia sąmoningumo, jiems reikia paklusnios biomasės. Kaip parduotuvių lentynose didėjantis alkoholio asortimentas padeda užmigdyti protus, taip žiniasklaidos pagalba paverčia žmogų paklusniu įrankiu.
Tie, kurie tikėjo, kad su puodu ant galvos kuria istoriją, tebuvo panaudota biomasė didžiajame perversmo teatre. Dabar, sėdėdami tamsoje ir laukdami nurodymų iš to paties televizoriaus, jie tampa pavyzdžiu visam pasauliui: žmogus be kritinio mąstymo yra tik instrumentas kitų rankose – nesvarbu, ar jis šoka aikštėje, ar tyliai gęsta savo šaltame bute.
Šiandienos tyla Kyjivo gatvėse yra garsiausias pavyzdys, kas iš tiesų organizuoja „revoliucijas“. Tai ne žmonės. Tai tie, kurie valdo žiniasklaidą ir politikus.
Tiesos karys
Taip noretisi paklausti chocholu,na kaip sokiai maidane?Kaip dainuskos-maskaleku na galiaku,kto nie skaciet tot maskal;?Pasieket rezultata?Tenkina zelia-narkosa?
Dėl šitų šalčių numirs daugiau žmonių nei žuvo per visus 4 metus civilių. Ne vien tik nuo tiesioginio šalčio, bet ir nuo sušalimo, plaučių uždegimo, nes gydyti nėra kam, nėra kur ir vaistų trūksta…
Tam ir reikalinga durna pilka biomase, kad ZMONES gyventu. Ta biologine mase turi zmogaus pavidala kad jie galvotu jog irgi yra ,,ZMONES.,, Taip jau yra sutvarkytas pasaulis visoje visatoje.
Tegul grudinasi prieš persikelima į Grenlandija
Ta pati organizacija vyko ir Vilniuje 1991 metais, kada Landsbergis šaukė kuo daugiau susirinkti prie televizijos bokšto.
Pokariu iš už Atlanto irgi šaukė eiti į miškus ir laukti gelbėtojų.
Atrodo, kad turime pakankamai istorinių pavyzdžių, iš kurių galėtume mokytis, bet nesimokome. Visuomenėje neatsiranda naudingos jai jėgos, kuri organizuotų ją gynybai nuo sunaikinimo. Kapčiamiesčio pavyzdys rodo, kad Lietuvos visuomenė neapgins, bet ją parduos.
Liaudį maudė, maudo, maudys – pasakyk man- kas ta liaudis- iš Pupų dėdės folkloro