Neringa Venckienė tvirtina, kad jai taikomos priemonės yra neadekvačios, o asmenims, kurie kaltinami sunkesniais nusikaltimais, skiriamos kur kas švelnesnės ribojamosios priemonės

Buvusi Seimo narė, teisėja Neringa Venckienė kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su prašymu panaikinti jai skirtas kardomąsias priemones. Savo pranešimą spaudai ji išplatino savo Facebook paskyroje.

„Jau nuo pat pirmų ekstradicijos dienų, man tenka susidurti su Lietuvos teisingumo bendruomenės, nepaisant JAV Valstybės Departamento imperatyvaus įpareigojimo Lietuvai teisti mane tik už nesunkius nusikaltimus, požiūriu, esą aš pavojinga, galinti pabėgti, nusikaltėlė ir man turi būti taikomos kuo griežtesnės kardomosios priemonės“, — rašo Venckienė.

Pasak jos, pirmuosiuose teismų posėdžiuose nusistovėjo „aiški tendencija vykdyti visus griežčiausius Lietuvos prokuratūros prašymus“, vėliau nežymiai juos švelninant.

Ji priminė, kad šiuo metu jau taikomos šios kardomosios priemonės — intensyvioji priežiūra, taip pat užstatas ir dokumentų paėmimas.“Kardomosios priemonės neadekvačios, neatitinka būtinumo ir proporcingumo kriterijų“, — pabrėžia Venckienė.

Buvusi teisėja taip pat pažymėjo, kad prevencinės priemonės buvusiems jos kolegoms, įtariamiems kyšininkavimu ir kitais sunkesniais nusikaltimais, yra švelnesnės. „Taigi šiuo metu teisminė praktika patvirtina, kad asmenims, kurie įtariami sunkesnių nusikaltimų nei aš padarymu, buvo paskirta tik viena kardomoji priemonė — rašytinis pasižadėjimas neišvykti“, — pabrėžia buvusi Seimo narė.

Ji pateikia „svarų argumentą“, susijusi su Eligijumi Masiuliu, kuris kaltinamas prekyba poveikiu, kyšininkavimu, neteisėtu praturtėjimu, už ką jam gresia 10 metų laisvės atėmimo bausmė, o Vilniaus apygardos teismas panaikino visas kardomąsias priemones.“Lyginant su man, nesunkiomis veikomis kaltinamam asmeniui, skirtomis kardomosiomis priemonėmis — akivaizdus teisingumo vykdymo selektyvumas mano asmens atžvilgiu“, — pareiškė Venckienė.

Papildyta: 2020.02.18 Panevėžio apygardos teismas antradienį buvusiai Seimo narei ir teisėjai Neringai Venckienei sušvelnino kardomosios priemonės-intensyvios priežiūros sąlygas. Teismas N. Venckienei uždraudė išvykti iš šalies bei įpareigojo naktį būti namuose. Anksčiau N. Venckienei buvo draudžiama nutolti nuo gyvenamosios vietos didesniu kaip 10 kilometrų atstumu.

„Venckienės byla“

Venckienė yra nepilnametės Deimantės Kedytės, tapusios pedofilų auka, teta. Lietuvos valdžia kaltina buvusią Seimo narę tariamai neįvykdžius teismo sprendimo perduoti jos brolio dukrą mergaitės motinai, taip pat priešinosi policijai, kai teisėsaugos pareigūnai šturmavo jos namą ir jėga paėmė Deimantę.

Neringos brolis Drąsius Kedys pradėjo kovą su pareigūnais, kurie prievartavo dukrą, tačiau mirė keistomis aplinkybėmis. Deimantė kurį laiką gyveno su teta, tačiau vėliau teismas nutarė, kad mergaitė turi būti grąžinta motinai, kuri, kaip įtariama, atidavė vaiką seksualiniam išnaudojimui.

Mergaitės buvimo vieta nežinoma. Pati Venckienė 2013 metais buvo priversta išvykti su sūnumi Karoliu į JAV. 2020 metų sausio 13 dieną Kauno apygardos teisme buvo gauta baudžiamoji byla, kurioje Neringa Venckienė kaltinama dėl trukdymo vykdyti teismo sprendimą, pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo, teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo.

Kaltinimai Venckienei buvo pateikti sausio pradžioje. Baudžiamasis kodeksas už inkriminuojamas buvusiai teisėjai nusikalstamas veikas numato įvairias bausmes, tarp jų — laisvės atėmimą iki trejų metų. Venckienės byloje keturi asmenys yra pripažinti nukentėjusiaisiais, pateiktas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti.

SN inf.

Patiko? Pasidalinkite!