Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad šiandien Europoje, taip pat Lietuvoje, prisimenant ir pagerbiant Romų genocido aukas į šią istorinę tragediją reikėtų žvelgti plačiau. Vertinti, kad šiuo istorijos etapu buvo padaryti nusikaltimai apskritai žmoniškumui, pasikėsinta į asmens teisę į gyvybę ir laisvę, pamintos kitos žmogaus teisės.
„Bendrąja prasme nusikaltimai žmoniškumui neturi tautybės. Žvelgdami per žmogaus teisių prizmę galime giliau suvokti tokias tragedijas kaip šios masinės romų žudynės. Deja, tenka pripažinti, kad neapykantos šleifas šią tautą lydi iki šiol. Daugelyje Europos valstybių romai vis dar laikomi svetimšaliais ir diskriminuojami. Bet tikiu, kad atgaivindami istorinę atmintį sukaupsime valią kuo greičiau ištaisyti ir nekartoti praeities klaidų. Ypač turinti omenyje šiandienos kontekstą“, – pažymi V. Čmilytė-Nielsen.
2015 m. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria pripažino romų genocido Antrojo pasaulinio karo metais faktą ir paragino visas valstybes minėti ir paskelbti rugpjūčio 2 d. Romų genocido diena. Ši diena pasirinkta neatsitiktinai – 1944 m. rugpjūčio 2 d. Lenkijoje, Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje, buvo sunaikintas romų lageris ir nužudyta apie 3 tūkst. čia kalintų žmonių. 2019 m. Seimas į atmintinų dienų sąrašą įtraukė Romų genocido atminimo dieną.
LRS inf.
Čigonų genocido! Čigonų! Vaidai, ne bent jūs nenaudokite šitos šlykščios naujakalbės. Išsižadate lietuviško pavadinimo čigonams, po to to bus tėvas Nr.1 ir tėvas Nr.2. Viskas prasideda nuo smulkmenų. Nieko nėra įžedžiamo pavadinime čigonas.
Čigonai tinginiai, vagys ir ką su jais daryti?