Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė šiandien Prezidentūroje, Regionų forumo paraštėse, pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA). Susitarimas numato konkrečių naudų paketą savivaldybėms, kurių teritorijose veikia ar bus įsteigti kariniai poligonai ir karinės mokymo teritorijos.
„Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos savivaldybių asociacija sutarė, kad valstybės investicijos keliautų į dvigubos paskirties projektus – vertingus ir kariuomenei, ir vietos bendruomenėms. Investuosime į civilinės saugos programas, kritinės infrastruktūros apsaugą, karinį mobilumą, jaunimo ugdymą ir pilietinio pasipriešinimo mokymus. Tokiu būdu stiprinsime pasirengimą šalies gynybai ir įgyvendinsime visuotinės gynybos principą. Atėjo laikas bendrą matymą paversti konkrečiais rezultatais“, – sakė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Karinius poligonus ir karinio mokymo teritorijas turinčiose savivaldybėse socialinės ir inžinerinės infrastruktūros plėtrai planuojama skirti 0,3–0,5 procento nuo tais metams skirto BVP procento gynybai. Skatinant karinį mobilumą, savivaldybių prioritetinių vietinės reikšmės kelių remonto darbams, užtikrinant susisiekimą su karinėmis teritorijomis, KAM biudžete skiriamas lėšas siekiama padidinti iki 5 mln. eurų per metus.
„Savivaldybės, kurių teritorijoje yra poligonai arba karinės teritorijos, labai gerai supranta kritinę jų svarbą valstybės ir gyventojų saugumui. Darome viską, kad Lietuvos kariuomenė turėtų reikiamas sąlygas darbui ir kartu – būtų vietos bendruomenės dalimi. Vietos gyventojai taip pat turi jaustis svarbia visuotinės gynybos grandimi. Šis KAM ir LSA susitarimas įvertina ir įtvirtina šiuos abipusius poreikius siekiant svarbiausio tikslo – saugios ir stiprios valstybės“, – sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.
Susitarimas taip pat numato išplėstą paramą savivaldybėms civilinės gynybos srityje. Iki 2030 m. iš Valstybės gynybos fondo kasmet planuojama skirti po 25 mln. eurų Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos priemonėms savivaldybėse įgyvendinti. Iš jų, 9 mln. eurų numatyta skirti, siekiant stiprinti karo komendantūrų sąveiką su savivaldybių institucijomis, prisidedant prie savivaldybėse steigiamų kontrmobilumo priemonių parkų, skirtų savivaldos kritinės svarbos infrastruktūros objektų apsaugai.
Savivaldybių mobilizacijos pareigūnų funkcijų vykdymui bei savivaldybių pasirengimui mobilizacijai ir karui stiprinti iš KAM biudžeto planuojama skirti iki 5 mln. eurų.
Siekiant stiprinti visuomenės pasirengimą visuotinei gynybai, susitarimas numato kelias iniciatyvas. Pilietinio pasipriešinimo mokymams, organizuojamiems kartu su krašto apsaugos sistema ir Lietuvos šaulių sąjunga, kasmet planuojama skirti ne mažiau kaip 150 tūkst. eurų.
Ugdant pilietišką jaunimą, siekiama plėsti jaunųjų šaulių būrelius visose mokyklose ir didinti mokinių klasių skaičius, kurioms privalomas Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursas. Šiai iniciatyvai kasmet būtų skiriama ne mažiau kaip 1,3 mln. eurų.
Visuomenės kompetencijų bepiločių orlaivių valdymo ir inžinerijos srityse stiprinimui kartu su kitomis institucijomis vykdant bendrus projektus būtų skiriama daugiau nei 600 tūkst. eurų iki 2028 metų.
Susitarimas taip pat numato visuotinės gynybos centrų plėtrą kartu su savivaldybėmis, kuriose visoms visuomenės grupėms būtų suteikiamos pilietiniam pasipriešinimui reikalingos žinios ir įgūdžiai, ugdomi dronų valdymo ir šaudymo įgūdžiai.
Stiprinant savivaldybių administracijų kibernetinę saugą ir atsparumą, siekiama teikti metodinę, organizacinę ir finansinę pagalbą, steigiant jungtinius saugumo operacijų centrus apskrityse. Šiam tikslui įgyvendinti planuojama skirta iki 1,2 mln. eurų iki 2028 metų.
KAM inf.
Nė naujų poligonų reikia ieškoti, bet būtina 100 procentų išnaudoti esamus. Generalinis štabas turi planuoti mokymus-pratybas taip, kad diena – naktį, žiema – vasara kiekviename poligone būtų užimtos visos ,,klasės”, visos mokymo vietos. Poligonas-vieta kurioje turi gyventi, mokytis kariauti visi kariškiai, pradedant nuo ministro ir baigiat karo medikais. Vadai privalo mokyti ir išmokyti savo pavaldinius kaip kariauti. Jie kiekviename karo mokslo žingsnyje privalo būti gyvu pavyzdžiu, būti kareivių tėvais.
Karo metu niekas negyveno ir negyvens kareivinėse. Visi mokymai-pratybos turi vykti sąlygose kuo labiau priartintose karo sąlygoms. Tai yra poligonuose.
Atsimenu, savo laiku tarnaujant Pabradės poligone, specialiai ne asfaltavo kelio į poligoną todėl, kad kareivis-vairuotojas išmoktų važiuoti blogais keliais, per laukus. Karo metu tikrai niekas neklos asfalto iki kiekvienos ugnies pozicijos. Iš karų istorijų reikia pastoviai, įtemtai mokytis, norint pasiekti pergalę.
Lietuva tik su Latvija gali kariauti. Kariuomenė labiau reikalinga paradams ir kaip fizinės jėgos priemonė ypatingų gamtos ar technogeninių situacijų atveju (kas Lietuvoje retai būna, bet būna).