Čirpiantys paukščiai ir skaisti saulė nėra vieninteliai artėjančio pavasario pranašai. Dešimtys tūkstančių lietuvių apie pavasarį sužino iš tokių nemalonių simptomų, kaip nesustabdoma vandeninga sloga, nuolatinis akių niežulys, varginantis kosulys ar paūmėję dusulio priepuoliai. Visa tai – pirmieji pavasarinės alergijos požymiai, ginantys alergija sergančiuosius ieškoti visų įmanomų priemonių simptomams malšinti. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis apie 700 milijonų gyventojų kasmet kenčia nuo sezoninės alergijos. Lietuvoje šis susirgimas paveikia apie 20-30% populiacijos.
Alergija – kas tai?
Alergija vadinamas neįprastas, per daug jautrus (hiperjautrus) organizmo atsakas į įprastas, mūsų aplinkoje kasdien sutinkamas medžiagas, tokias kaip medžių ar žolių žiedadulkės, namų dulkių erkutės ar maisto produktai. Alergiškų žmonių organizmo imuninė sistema dėl vienų ar kitų priežasčių „apsirinka“ ir visiškai žmogui nepavojingas medžiagas palaiko kenksmingu išoriniu veiksniu, tokiu kaip bakterija ar virusas. Atsakydama į netikrą pavojų alergiško žmogaus imuninė sistema sutelkia visas pajėgas kovoti su šiuo netikru priešu ir sukelia uždegiminius procesus, pasireiškiančius nosies, akių, kvėpavimo takų, virškinimo sistemos simptomais ar net sunkia sistemine ir gyvybei pavojinga reakcija vadinama anafilaksija.
Skiriami du alergijų tipai, tačiau pavasarinės alergijos simptomus sukelia vadinama greita arba pirmojo tipo alerginė reakcija. Ši reakcija įvyksta tuomet, kai kraujyje cirkuliuojantys alergenui specifiniai IgE antikūnai aptinka į organizmą patekusį alergeną ir „pririša“ jį prie imuninės sistemos putliųjų ląstelių, kurios savo ruožtu į organizmą išskiria uždegiminius mediatorius, tokius kaip histaminas. Būtent dėl šių mediatorių ir pasireiškia alergijos simptomai, tokie kaip alerginė sloga, akių alergija (paraudimas, patinimas, niežulys), alerginis bėrimas ar alerginė astma. [2]
Nepavojinga tik iš pažiūros
Susidūrusieji su sezoninėmis alergijomis asmenys kartais į savo ligą yra linkę numoti ranka. Esą simptomai akivaizdaus pavojaus sveikatai nekelia ir tęsiasi vos kelis mėnesius. Ne gana to, simptomus kuo puikiausiai malšina antihistamininiai preparatai, kurių vaistinėse – apstu. Visgi, šiuolaikiniai specialistai į šią problemą linkę žiūrėti kur kas atsargiau. Negydoma alergija yra linkusi progresuoti, o iš pažiūros nepavojingi simptomai pavojų sveikatai gali pradėti kelti bet kuriame gyvenimo tarpsnyje. Pastebima, kad net antihistamininiais vaistais kontroliuojant alergijos simptomus bėgant metams pastarieji nenumaldomai stiprėja, o ir vaistų tenka suvartoti 2-3 kartus daugiau. Ilgainiui iš pažiūros nepavojinga alerginė sloga gali peraugti į kur kas pavojingesnę kvėpavimo takų ligą – alerginę astmą, kurios sėkmingai kontrolei užtikrinti prireikia ne tik reguliarių vizitų pas gydytoją alergologą ir klinikinį imunologą, bet ir nemažų steroidinių hormoninių preparatų dozių.
Pavasarinės alergijos kaltininkai – žydintys medžiai ir kvepiančios pievos
Taigi, kas sukelia šias iš pažiūros nepavojingas pavasarines alergijas? Vadinamoji alergija žiedadulkėms prasideda dar ankstyvą pavasarį, vos pradėjus sprogti pirmiesiems medžių pumpurams ir tęsiasi iki pirmųjų šalnų. Nors teoriškai alergiją gali sukelti bet kuris žydintis augalas, skirtingų šalių gyventojams simptomus sukelti linkę skirtingi augalai. Lietuvoje dažniausių ir svarbiausių sezoninių alergijų sukėlėjų aptinkama vos keletas. Pastarieji ir jų žydėjimo laikotarpis pateiktas 1-oje lentelėje:
| Alergiją sukeliantis augalas | Žydėjimo laikotarpis |
| Beržas (Betula)
|
Lietuvių pamėgtas medis savo žydėjimą ir alergenų išskyrimą į aplinką pradeda ankstyvą pavasarį (ankstyvą balandį-gegužę) išskiriamų alergenų koncentracija dažniausiai reikšmingai sumažėja jau birželio pabaigoje. |
| Motiejukas (Phleum pretense)
|
Šios, Lietuvos pievose aptinkamos žolės žydėjimo laikotarpis – birželio-liepos mėnesiai. |
| Pelynas (Artemisia vulgaris)
|
Šis augalas savo žydėjimo laikotarpį pradeda pačioje vasaros pabaigoje – rugpjūčio mėnesį, o baigia vos atėjus pirmosioms šalnoms – rugsėjo – spalio mėnesiais.
|
Kaip kovoti su alergija žiedadulkėms?
Siekiant baigti savo kasmetines alergines kančias svarbiausia laiku ir tinkamai diagnozuoti ligą. Jei kiekvieną pavasarį ar vasarą Jums ar Jūsų artimiems pasireiškia vandeninga sloga, akių paraudimas, ašarojimas ar niežulys, čiaudulys, sunkumas kvėpuojant derėtų sunerimti: tai – alergijos požymiai. Visgi, vien simptomų tiksliai alergijos diagnozei nepakanka. Pastarajai išaiškinti būtina atlikti išsamius alergijų tyrimus iš kraujo ir taip išsiaiškinti tikrąjį Jūsų alergijos sukėlėją. Šiuos tyrimus pakomentuoti, susieti su Jūsų ligos istorija ir tolimesnes ligos valdymo bei sėkmingo gydymo rekomendacijas pateikti gali tik kvalifikuotas gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas.
Turbūt ne kartą esate girdėję, kad alergenų reikia tiesiog vengti. Tačiau, sezoninės alergijos atveju šis patarimas tampa mažų mažiausiai nenaudingas: ore sklandančių žiedadulkių išvengti praktiškai neįmanoma. Būtent dėl to pasaulio specialistai siūlo nedvejoti – sezoninę alergiją jau galima išgydyti. Nors Lietuvoje tai dar nėra „tradicinė“ gydymo praktika, daugelis gydytojų alergologų ir klinikinių imunologų jau taiko patį naujausią ir vienintelį alergijų išgydymo metodą – gydymą alergenui specifine imunoterapija. Atlikus išsamius alergijų tyrimus ir sėkmingai išsiaiškinus tikrąjį alergijos sukelėją sergančiajam alergija individualiai parenkamas tinkamiausias imunoterapinis vaistas, kuris per 3-5 metus sugeba „perprogramuoti“ ydingai susiformavusią imuninės sistemos dalį, atsakingą už alergiją konkrečiam alergenui. Pagerėjimas paprastai juntamas jau pirmaisiais gydymo metais. Taip organizmas po truputį išmokomas į alergeną nebereaguoti kaip į priešą, o alergiškas žmogus pradeda nebejausti jokių alergijos žiedadulkėms simptomų. Svarbu paminėti ir tai, jog gydymas alergenui specifine imunoterapija taip pat yra laikomas viena efektyviausių, jei ne pačia efektyviausia priemone užkertančia kelią astmos atsiradimui, bei naujų alergijų išsivystymui.
Atidėlioti neverta
Alergijos simptomai dešimtims tūkstančių lietuvių tampa pirmuoju pavasario pranašu ir sukelia daugybę nemalonių simptomų, kurie ilgainiui ima nepataisomai kenkti sergančiųjų sveikatai. Būtent dėl to gydytojai siūlo neatidėlioti ir nekelti grėsmės savo sveikatai: įtarus alergiją nedelsiant atlikti išsamią alergijų diagnostiką ir pritaikyti asmeniškai jums tinkamą alergijos išgydymo būdą.
Naudota literatūra:
- World allergy Organization (WAO) „White book on allergy“.
- European academy of allergy and clinical immunology „Global atlas of allergy“.
- European academy of allergy and clinical immunology „Global atlas of allergic rhinitis and chronic rhinosinusitis“.
- European academy of allergy and clinical immunology „Allergen immunotherapy guidelines“.