Parašiau knygą „Teisingumo parodija (neišgalvota, o išgyventa istorija)“. Joje atskleidžiau ir faktais pagrindžiau teismų ir teisėjų šešių metų užkulisius nagrinėjant, bet neišsprendžiant daugiabučio namo butų savininkų ir bendrijos ginčo dėl mokėtinos sumos apskaičiavimo už bendrosios nuosavybės objektų priežiūrą, naudojimą, valdymą teisėtumo ir teisingumo. Tai ypatingas atvejis, nes teisėjai neįvykdė konstitucinės pareigos – nenustatė teisingumo (Konstitucijos 109 straipsnis 1 dalis) Laisvo laikraščio vyriausiasis redaktorius Aurimas Drižius pasidomėjo šia tema. Teikiu jo pokalbį su manimi.

LL (Laisvas laikraštis). Kas paskatino parašyti knygą teismų ir teisėjų darbo klausimu, jei knygą pavadinote „Teisingumo parodija“?

PN (Petras Navikas). Gyvenimas taip susiklostė, kad teko dalyvauti civilinėje byloje, kurioje kaip žiedai pavasarį atsiskleidė teisėjų veiksmai neatlikti konstitucinės pareigos – nenustatyti teisingumo. O prasidėjo taip. Artimiems giminaičiams įsigijus butą, garažo boksą ir žemės sklypo dalį, kuriame pastatytas gyvenamasis namas, ir netrukus jiems išvykus dirbti į kitą valstybę, teko prižiūrėti butą ir pagal pavedimo sutartį bei įgaliojimą jiems atstovauti namo bendrijoje, valstybinėse institucijose ir teismuose. Ketveriems metams buvau išrinktas namo bendrijos valdybos nariu. Susipažinęs su bendrijos veikla paaiškėjo nešvari namo statybos, butų pardavimo, mokėtinos sumos už namo, garažų, žemės sklypo ir elektros kabelių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų (toliau – BDN objektai) priežiūrą, naudojimą ir valdymą (toliau – Mokėtina suma) apskaičiavimo istorija. Keturi šie objektai nuosavybės teise priklausė penkiasdešimčiai asmenų, iš kurių penkiolika neturėjo butų name ir nesinaudojo jais.

Bendrija Mokėtiną sumą už keturių BDN objektų priežiūrą, valdymą ir naudojimą skaičiavo pagal vieno objekto (buto) plotą ir nežinia kieno nustatytus tarifus buto ploto kv. m, nors šių objektų savininkai nebuvo nustatę tokios apskaičiavimo tvarkos. Sąskaitose nebuvo nurodomos pajamos ir išlaidos už BDN objektų priežiūrą, naudojimą, valdymą ir jų savininkų nuosavybės bei naudojimo dalys, kaip nustatyta Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsniu. Be to, bendrijos pirmininkas savavališkai didino tarifus ir mokėtiną sumą, pasisavino ir neturėdamas BDN objektų savininkų leidimo ne pagal paskirtį panaudojo nemažai lėšų, o buhalteris pakėlė savo darbo užmokestį.

Pasiūliau Bendrijos valdybos pirmininkui parengti Mokėtinos sumos apskaičiavimo tvarkos projektą, atitinkantį Civilinio kodekso nuostatas, tačiau jis nepritarė pasiūlymui. Vilniaus miesto savivaldybė nesuteikė paramos, nors pagal Bendrijų įstatymą jai suteikta teisė kontroliuoti bendrijų veiklą. Liko vienas kelias – kreiptis į teismą ir prašyti išspręsti mūsų ginčą. Tačiau valdybos nario vardu nebuvo galima kreiptis į teismą, nes būčiau buvęs ieškovas ir atsakovas. Todėl ieškinius dėl Mokėtinos sumos apskaičiavimo teisėtumo ir teisingumo teikiau teismui prižiūrimo buto savininkų vardu kaip jų įgaliotas atstovas.

LL. Ką skaitytojas sužinotų skaitydamas Jūsų knygą, kokius klausimus aprašėte joje?

PN. Knygos pirmoje dalyje nurodytos Civilinio kodekso normos ir faktinės bendrosios nuosavybės objektų aplinkybės (bendrosios dalinės nuosavybės objektai, jų savininkai, nuosavybės ir bendro ploto naudojimo dalys), kurie yra pagrindas kiekvienam BDN objekto savininkui mokėtinai sumai apskaičiuoti. Antroje dalyje atskleisti visų instancijų teismų ir teisėjų veiksmai, atliekant konstitucinę pareigą – sprendžiant, bet neišsprendžiant ginčą dėl mokėtinos sumos apskaičiavimo teisėtumo ir teisingumo. Knygoje atskleistos teisėjų manipuliacijos, menamos jų paskatos atmesti ieškinius jų neišnagrinėjus iš esmės ir nepriimti sprendimo dėl ginčo esmės – mokėtinos sumos apskaičiavimo teisėtumo ir teisingumo.

LL. Kam skirta Jūsų knyga?

PN. Knyga skirta daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkams; žemės sklypų, kuriuose pastatyti daugiabučiai gyvenamieji namai, bendrasavininkiams; asmenims, kovojantiems su bendrijų administracija, savivaldybės paskirtais administratoriais ir ginantiems savo teises ir pareigas mokėti tiek, kiek priklauso pagal įstatymą asmenims. Taip pat visuomenei susipažinti su teismų ir teisėjų veiksmais nustatant „teisingumą“. Supranta ir Valdžiai, kad ji sužinotų kas vyksta Lietuvos teismuose ir ką reikėtų taisyti.

LL. Knygą parašėte remdamasis konkrečiais faktais, nagrinėtų civilinių bylų duomenimis, kurias Jūs inicijavote ir dalyvavote ? Kiek laiko užėmė ir koks jų rezultatas?

PN. Visų instancijų teismai ginčą nagrinėjo šešerius metus šešiose civilinėse bylose. Sugaišta daug laiko, priprašyta šimtai puslapių, o rezultatas nulis – teismai nepriėmė sprendimo dėl ginčo esmės – mokėtinos sumos apskaičiavimo teisėtumo ir teisingumo. Knygoje nurodžiau ginčo šalių konstatuotas faktines aplinkybes, jų pateiktus įrodymus, teismų sprendimus ir jų priėmimo motyvus. Išsakiau savo nuomonę dėl teisėjų galimų paskatų (įtakos) nepriimti sprendimo dėl ginčo esmės, o ieškinius atmesti prasimanytais ir nepagrįstais teisiniais argumentais. Kaip sakoma, pravėriau teisingumo nustatymo užkulisius.

LL. Daug metų dirbote valstybės institucijose ir turite didelę patirtį, esate neabejingas valstybės klausimams. Visos Jūsų parašytos knygos autentiškos, pagrįstos faktiškais duomenimis ir skirtos valstybės interesams ginti. Ar informavote Valdžios atstovus knygoje aprašytais klausimais?

PN. Esu pateikęs pasiūlymų Aplinkos ministerijai, Seimo socialinių reikalų ir darbo komitetui dėl Bendrijų įstatymo nuostatų prieštaravimo Civiliniam kodeksui, informavęs Seimą, Prokuratūrą apie galimas korupcijos apraiškas teismams sprendžiant mokėtinos sumos apskaičiavimo teisėtumo klausimą. Šią knygą pirmiausia per Prezidento kanceliariją pateikiau Prezidentui, o jos elektroninį variantą išsiunčiau Seimo pirmininkui, Ministrui Pirmininkui, Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetui, Teisingumo ir Aplinkos ministrams, Teisėjų tarybai. Iš patirties žinau, kad yra mažai vilties, kad Aukščiausieji valdžios pareigūnai sužinos apie ją. Gal jų padėjėjai ar patarėjai pavartys knygą, pažvelgę į turinį ir kiek nors paskaitę gal juos informuos.

Knygą nusiunčiau Lietuvos radijo ir televizijos centrui – valstybiniam žinių transliuotojui. Bet nelabai tikiu, jog susidomės ir informuos visuomenę apie pateiktus faktus knygoje. Iš dalies suprantu, matyt, pabijos paliesti teismų ir teisėjų bendruomenę, nes, pasitaikius progai, gali bumerangu gauti skausmingą atsaką, kurį ir Jūs patyrėte.

LL. Kokius sunkumus teko iškęsti bendraujant su teismais ir teisėjais?

PN. Knygoje konstatuoti ne vienas ir ne du sunkumai ir pasityčiojimai. O pagrindinis buvo tai, kad apylinkės teismo teisėjai manęs nepripažino proceso dalyviu, turinčiu teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir neleido atstovauti ir ginti 50 – ties bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų savininkų teises, pareigas ir įstatymo saugomus interesus (viešąjį interesą). Taip pat neleido atstovauti prižiūrimo būtų savininkus teisme. Priežastis – neturiu aukštojo teisinio universitetinio išsilavinimo. Neatsižvelgė į tai, kad esu sukaupęs nemažos patirties įstatymų priežiūros ir jų taikymo klausimais spręsdamas teisinius mokesčių mokėtojų ir mokesčių inspektorių ginčus; eidamas Azartinių lošimų priežiūros komisijos nario pareigas ir prižiūrėdamas azartinius lošimus reglamentuojančių įstatymų taikymą ir vykdymą, teikdamas teismui skundus dėl šio įstatymo pažeidimų; dirbdamas konsultacinėje įmonėje ir atstovaudamas tretiesiems asmenims teismuose, mokesčių bylose. Vilniaus apygardos administracinis teismas du kartus kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės nutarimo PVM apskaičiavimo klausimu ir Prezidento dekreto atitikties Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pripažino įrodymus kaip pagrįstus ir teisėtus. Be to, esu parašęs keturias knygas šiais klausimais. Paruošiau ir pateikiau teismui visus dokumentus. Bet teisėjams to buvo per mažai. Taigi teko samdyti advokatus pagalbai (patarimams) teismo posėdžiuose, o teismai mane pripažino tik jų patarėju.

LL. Paaukojote daug laiko, patyrėte nemažai materialinių nuostolių ir moralinių nuoskaudų, gindamas viešąjį interesą. Ar šis darbas suteikė nors kiek džiaugsmo?

PN. Taip, patyriau nuostolių, nes apmokėjau visas bylinėjimosi išlaidas ir buvau įskaudintas ir pažemintas kaip Lietuvos pilietis. Bet šis darbas suteikė ir džiaugsmo, nes pavyko teisėjus užspeisti į kampą, pamatyti jų teisingumo simboliais – mantija ir grandine su ženklu – pridengtus užkulisius, sąžinę, moralę. Todėl knygą pavadinau TEISINGUMO PARODIJA. Manau, ji pasitarnaus bendram labui – nes atskleidžia, kaip žmonių nerenkama teisėjų bendruomenė nustato „teisingumą“. Gal ir teisėjai supras, kad jie nėra šventieji, ne Dangaus, o Žemės produktas, išaugintas joje. Be to, leis butų ir kitų patalpų savininkams geriau suvokti ir ginti savo teises bei įstatymo saugomus interesus.

LL. Kur knygą galima įsigyti?

PN. Knyga yra „Vagos“ Vilniaus (centriniame ir kituose knygynuose), Kauno „Savas“, Šiaulių „Saulės miestas“, Panevėžio „Babilono“ ir kitų knygynų lentynose, knygos.lt, patogu pirkti.lt ir kituose internetu prekiaujančiuose knygynuose.

Petras Navikas

Patiko? Pasidalinkite!