R.Paksas: vienintelis kelias, likęs Lietuvai

Po „Respublikos“ žmonių kvietimo palaikyti Kovo 11-osios signatarus Audrių Butkevičių ir Zigmą Vaišvilą, besikreipusius į prokuratūrą dėl tęstinės teroristinės ir antivalstybinės veiklos, pirmasis atsiliepė prezidentas, europarlamentaras Rolandas Paksas.

– „Respublika“ vėl palietė apgijusias, bet neužgijusias nepriklausomos Lietuvos istorijos žaizdas, kurios slepia galbūt ne tik viršūnių nuodėmes, bet ir nusikaltimus. Jūs mėgstate sakyti, kad geri visi keliai, kurie veda į tiesą. Kaip jums šitasai kelias?

– Ir pati ilgiausia kelionė prasideda nuo pirmo žingsnio. Neperdėsiu sakydamas, kad tai bene vienintelis teisingas būdas norint išsiaiškinti, kas buvo padaryta ne taip, vienintelis būdas norint atstatyti teisybę. Pasikartosiu, ant neteisybės pamatų negali pastatyti teisingos valstybės, ant melo pamatų irgi negali pastatyti teisingos valstybės; jeigu pamatai yra pairę, pažeisti, griūva didžiausi statiniai. Patys stipriausi pamatai esti tie, kurie sutvirtinti tiesa. Kai šiandien užduodi sau klausimą, na, kodėl mes taip gyvename, kodėl neteisybę matome ir tylime, kodėl Lietuvą palieka tiek žmonių, kodėl Lietuvoje vyksta tokios aferos, kodėl mes jų neištiriam, o atsakingi pareigūnai neatsako už tai, ką yra padarę, sumeti, jog šiandien turime ne valstybę, o kažkokio „isteblišmento“ (privilegijuoto sluoksnio – red. past.) už virvučių tampomą, gąsdinamą kompromatais ar dar kitais dalykais grupę žmonių, kurie ir valdo tą valstybę. Tai aš galvoju, kad šitas kelias žadinti viltį, kad tauta pradėtų spręsti, kas yra, kas buvo ir ką reikėtų daryti toliau, yra bene vienintelis kelias, kuris likęs Lietuvai. Vienintelis teisingas kelias.

– Skaitytojai, skambinantys į redakciją bei rašantys komentarus, klausia, kodėl būtent šiandien iš keliais dešimtmečiais nutolusios praeities į dienos šviesą vėl traukiami skandalai ir juos kūrę ar juose dalyvavę asmenys. Jums nekyla panaši mintis? Gal pastebimai „isteblišmento“, anot jūsų, jėgos jau yra slopstančios?

– Aš nemanau, kad jos yra susilpnėjusios, atvirkščiai, jos tik sustiprėjusios, bet visuomet esti kritinė situacija, riba, sakykim, kaip meteorologijoje rasos taškas, tam tikra temperatūra, kurioje įvyksta virsmas, posūkis ar lūžis. Aš manau, kad per visus Nepriklausomos Lietuvos metus tokio balagano politikoje, koks yra šiandien, dar nėra buvę. Na, galiu kalbėti apie daugelį dalykų: žiniasklaida beveik per 90 procentų yra ne Lietuvos, bankai, finansinė sistema yra ne Lietuvos, didelė dalis Lietuvos žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. Milijoną žmonių mes jau išvarėme iš Lietuvos. Tas neteisybės jausmas yra tiesiogiai juntamas kone kiekvienoje šeimoje. Tad atsakydamas į klausimą, kodėl būtent dabar, aš manau, kad neteisybės ir lūkesčių neišsipildymo, atstačius Nepriklausomybę, jausmas, pas dažną lietuvį yra toks didžiulis, kad būtent jis ir yra atsakas – toliau nebėra kur. Arba reikia nusimesti grandines, arba būti su jomis palaidotam.

– Daugelis žmonių taip nusivylę teisėsauga, kad po signatarų kreipimosi į prokuratūrą rašė, jog tai prilygsta signalui, pasiųstam į kosmosą – teigiamo atsako esą nėra ko laukti. Juo labiau jei sutiksime su jumis, jog valstybę užvaldžiusiųjų pozicijos yra sustiprėjusios. Jūs irgi taip manote?

– Kad tokie veiksmai yra pasmerkti, aš beveik galėčiau patvirtinti iš savo patirties. Esu buvojęs įvairiose pozicijose, savo kailiu esu patyręs, kai bandai teisiškai kautis už teisingą reikalą, o tavo oponentas, turėdamas visų institucijų ir visos teisinės sistemos palaikymą, žaidžia savo žaidimus. Nors esu tikras, jog šitas signatarų kreipimasis pasiliks kuriame nors prokuratūros stalčiuje arba į jį bus atsakyta, kad teisiniam nagrinėjimui nėra pagrindo, arba bus organizuota vilkinimo kampanija, bet tai nereiškia, kad to nereikia daryti. Visiems reikia daryti, ką jis gali, sakyti, ką žino. Mano nuomone, toks žingsnis šiandienės aplinkos fone svarbus tuo, kad juodame aplinkos fone mažytė viltis vis dėlto yra. Ar ji užges ar neužges, priklausys tik nuo žmonių palaikymo, nuo to, kiek rasis nenorinčių tam mele gyvent. Kai susitinku su žmonėmis, jiems nieko nereikia aiškinti, jie viską supranta, kas Lietuvoje vyksta, bet nematau jų akyse vilties, kad kas nors čia gali pasikeisti. Manau, kad signatarų kreipimasis į prokuratūrą prilygsta lakmuso popierėliui; jis parodys, ar bus žengiama toliau.

– Galbūt ir „Respublikoje“ paviešinta „Tautos tribunolo“ idėja, kurioje įvardijamos didžiausios Kovo 11-osios Respubliką paženklinusios aferos, taip pat galėtų tapti tąja viltimi?

– Aš galvoju, kad čia ne tiek svarbu tas pavadinimas, – svarbu, kad tauta imtųsi to darbo, kuris reikalingas kuriant valstybę. Kad prisiimtų atsakomybę. Kad patys geriausi, sąžiningiausi protai susijungtų į sambūrį, o ar tai bus „Tautos tribunolas“, ar tai bus „Respublika piliečiams“, ar tai bus koks nors forumas ar konventas, – pavadinimas čia nežaidžia ypatingo vaidmens. Čia labai svarbu, kad visuomenė pati pradėtų svarstyti, kodėl po šitiek Nepriklausomybės metų mes netekome trečdalio savo žmonių, kodėl neturime savos bankų sistemos, kodėl neturim savo nepriklausomos spaudos, kodėl Lietuvoje girdisi vien proglobalistų ir proliberalų nuomonė, kodėl mes neturime atsarginio plano A ar, sakysim, B tam atvejui, jeigu sugriūtų Europos Sąjunga, kodėl palaikoma masinė psichozė, esą mus kažkas puola arba netrukus puls. Kodėl mūsų šalyje yra integruojama užsienio armija ir šalis verčiama tarytum pilotinio projekto poligonu, nesusimąstant, ar kritinėje situacijoje mūsų vaikai netaps patrankų mėsa. Kodėl mes užsidarome savo atominę elektrinę ir perkame elektrą iš kitų, kodėl mes įsigyjame kažkokius laivus, kurie mums atneša nuostolius, – milijonai yra tokių „kodėl“, kurie „vyniojami į vatą“ ir neleidžiama žmonėms sužinoti visos tiesos. Aš netgi įtariu, kad valdžia skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms atkiša bendrojo vidaus produkto (BVP) vieną ar du procentus, kad tie aikštėse ir gatvėse nemirtų badu, o visa kita yra pasidalijama. Aš negaliu suprast, kad tuo metu, kai yra didelių problemų dėl švietimo, kultūros, dėl socialinės apsaugos, ramia širdimi siūloma didinti krašto apsaugos finansavimą su viltimi net iki dviejų su puse procento, o visuomenė – nė krust. Suprantama: kai žiemą vasarą tęsiasi masinė psichozė, kad esame puolami, kai nuo ryto iki vakaro skalambijama, kad tuoj būsime užpulti, kai Seimo nariai vietoj darbo laksto su kamufliažais po miškus, o prezidentė pozuoja ant tanko, tai tokioje nesveikoje atmosferoje šis pasiūlymas yra sutinkamas pozityviai. Neviltis tokiu svoriu užgulusi kone kiekvieną šeimą, kad blaivaus atkirčio tokiems ketinimams net negirdi. O man, kaip Lietuvos piliečiui, tai yra nepriimtina ir ne tik dėl to, kad šiandien tarp NATO valstybių tik trys ar keturios skiria 2 procentus BVP gynybai, visos kitos skiria mažiau. Mano pozicija yra paprasta: jeigu valstybė šiandien susiduria su didžiuliais sunkumais (aš nesiimu spręsti, kas juos suponavo, – matyt, eilinės vagystės, korupcija ir panašūs reiškiniai), jeigu šiandien Lietuvoje vidutinis atlyginimas yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje, jei pensijos yra pačios mažiausios arba antros nuo galo ES, jeigu mes pagal socialines išmokas taip pat velkamės gale, o pagal krašto apsaugą norim būti pirmi, man tai kelia susirūpinimą. Aš, kaip pilietis, nesutinku su tuo, nes tai gresia perspektyva, kai Lietuva taps išmirusių pensininkų kraštu, po kurį marširuos svetimi kareiviai.

– Anot šviesaus atminimo profesoriaus Sauliaus Sondeckio: aš nežinau, kaip yra iš tikrųjų, bet man kyla daug klausimų; atsakymų į juos nėra. Nėra aiškių atsakymų, kas buvo didvyriai ir kas naudos gavėjai, sakysime, parduodant „Mažeikių naftą“, uždarant Ignalinos atominę elektrinę, ketinant susprogdinti Bražuolę ir t.t…

– Reikia atsakyti į tuos klausimus, kad ir pasinaudojant „Tautos tribunolo“ idėja. Nežinau, ar jūsų žurnalistų kolektyvas ar redaktorius surašė penkis punktus, kaip vienus iš didžiausių skandalų. Labai įdomus dalykas – prie trijų iš „Tautos tribunolo“ dėmesiui skirtų aferų – Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, kaip jūs pavadinote, „Paksogeito“ ir „Mažeikių naftos“ gamyklos pardavimo – esu pats asmeniškai prisilietęs; išgyvenau tuos įvykius ne iš laikraščių, ne iš televizijos, ne iš nuogirdų, ne iš nuojautos, – faktiškai buvau veikiantis personažas. Puikiai žinau, kaip ten buvo. Ir kodėl buvo.

– Kodėl negalėtume apversti klausimo – o gal vis dėlto pardavus „Mažeikių naftos“ gamyklą buvo ir kažkokios naudos? Jeigu ne Lietuvai, tai kokiam nors personažui?

Apie tai skaitykite kitame numeryje

***

Nuo redakcijos:

Nelaukdami, ką pasakys prezidentas, skubame informuoti, kas laimėjo iš „Mažeikių naftos“ pardavimo amerikiečiams. Tai buvo konservatorius Sigitas Kaktys, gavęs užslėptą solidų kyšį iš „Willams“: netrukus po sandorio jis tiems patiems amerikiečiams pelningai, už sostinės kainą, išnuomojo savo namą Mažeikiuose.

***

Prezidentas Rolandas Paksas – politinio persekiojimo istorija

2003 01 05

* 2002 metų Lietuvos prezidento rinkimus laimėjo Rolandas Paksas, surinkęs 54,15 % balsų. 2003 metų vasario 26 dieną davė priesaiką.

2003 10 29 

VALSTYBĖS PERVERSMO PRADŽIA

* VSD slapta pažyma dėl grėsmių nacionaliniam saugumui

* Paviešinti slapta įrašyti Prezidento pokalbiai.

* Sudaryta speciali parlamento komisija.

* Sufabrikuota 12 fiktyvių kaltinimų.

* Nuolat skleidžiama dezinformacija žiniasklaidoje kursto nesantaiką ir piliečių susipriešinimą.

* Visuomenė įbauginta tariama Rusijos specialiųjų tarnybų įtaka.

* Daromas politinis spaudimas Prezidentui atsistatydinti.

* Pasiektas Seimo frakcijų atstovų susitarimas pradėti Prezidento apkaltą.

* Seimo laikinoji tyrimo komisija suformulavo 6 fiktyvius kaltinimus Respublikos Prezidentui Rolandui Paksui.

* Šališka komisija pažeidė esminius demokratijos ir nekaltumo prezumpcijos principus, Valstybės paslapties įstatymą, Respublikos Prezidento teisinį imunitetą.

* Konstitucinis Teismas iš šešių kaltinimų ištyrė septynis Prezidento veiksmus ir patvirtino tik tris iš jų. Šiuos kaltinimus vėliau paneigė Lietuvos teisminės instancijos. Prezidentas Rolandas Paksas neatliko tokių veiksmų, kuriais būtų pažeidęs Konstituciją ar sulaužęs priesaiką. Liko tik vienintelis abejotinas kaltinimas – pilietybės suteikimo išimties tvarka atvejis.

2004 04 06

* Seimas balsavo dėl tiesioginiuose demokratiniuose rinkimuose išrinkto valstybės vadovo nušalinimo likus mažiau nei mėnesiui iki Lietuvos narystės Europos Sąjungoje pradžios.

* Politinių grupuočių sprendimas, kurį tik patvirtino Seimo dauguma, Baudžiamajame kodekse priskirtas nusikaltimų Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai kategorijai.

114 straipsnis. Valstybės perversmas

1. Tas, kas organizavo ar dalyvavo sąmoksle valstybės perversmui įvykdyti arba dalyvavo perversme, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki dvidešimties metų.

2004 05 04

* Parlamentas priėmė Seimo rinkimų įstatymo pataisą. Ribojimas 5 metams.

2004 05 07

* Vyriausioji rinkimų komisija suspendavo 31 692 piliečių konstitucinę teisę naujuose Respublikos Prezidento rinkimuose balsuoti už jų pasirinktą ir parašais paremtą kandidatą.

2004 05 10

* Vyriausiasis Administracinis teismas nemotyvuotai atsisakė nagrinėti 1 300 piliečių skundą dėl jų konstitucinių teisių pažeidimo.

2004 05 25

* Konstitucinis Teismas kvestionavo įstatymų leidėjo prerogatyvą. Draudimas eiti prezidento pareigas iki gyvos galvos.

2004-2005

* Generalinėje prokuratūroje buvo nutraukti visi pradėti ikiteisminiai tyrimai.

2004 09 27

* Rolandas Paksas: „Buvau priverstas pateikti ieškinį prieš Lietuvą Strasbūro teismui. “ ( 2011 01 06 EŽTT sprendimas: Lietuva pažeidė protokolo Nr. 1 3 straipsnį „Teisės Rolandui Paksui atėmimas iki gyvenimo pabaigos tapti Seimo nariu buvo neproporcingas dėl šio nutarimo pastovios ir nepakeičiamos prigimties.“

2005 12 13

* Lietuvos Aukščiausiasis teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį dėl kaltinimo, atskleidus privačiam asmeniui informaciją apie jo atžvilgiu teisėsaugos institucijų pradėtą tyrimą ir slapto pokalbių pasiklausymo.

2011 05 31

* Vyriausybė sudarė darbo grupę, kuri pateikė formalius problemos teisinio sureguliavimo siūlymus, tačiau šis dokumentas taip ir „liko stalčiuje“.

* Pasiūlytoms konstitucinėms pataisoms 2011 metų birželio 6 dieną pritarė Vyriausybė.

2012 09 05

* 2012 metais Konstitucinis Teismas priėmė dar vieną nutarimą „Dėl draudimo asmeniui, apkaltos proceso tvarka pašalintam iš pareigų, būti renkamam Seimo nariu“. Nutarimas gali būti prilygintas atsisakymui įvykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo nutartį.

Konstitucinio Teismo teisėjas Vytautas Sinkevičius:

Nurodyti Seimo rinkimų įstatymo pakeitimo projektai vertintini kaip antikonstitucinis mėginimas įveikti Konstitucinio Teismo 2004 metų gegužės 25 dienos nutarimą, jame pateiktą Konstitucijos nuostatų, susijusių su apkaltos teisiniais padariniais, sampratą. 

2015 12 22

* Lietuvos Seimas priėmė laikinosios tyrimo komisijos išvadas „Dėl Prezidento Rolando Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimo“. Vienos politinės grupės parlamentarai apskundė šį sprendimą Konstituciniam Teismui.

2016 07 15

* Paskutinis terminas Lietuvai įvykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, kurį nustatė priežiūros komitetas – 2016 metų liepos 15 diena, tačiau 2011 metų sausio 6 dienos EŽTT sprendimas byloje Paksas versus Lietuva lieka neįgyvendintas…

2016 12 22

* Konstitucinis Teismas toliau diktuoja parlamentui, demonstruodamas nederamą aktyvizmą ir nepaisydamas jo diskrecijos ypatumų!

* Po dvylika mėnesių trukusio nagrinėjimo, 2016 metų gruodžio 22 dieną Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Prezidento Rolando Pakso pilietinių ir politinių teisių atkūrimo išvados” 1 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pripažindamas, jog jis prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Citata iš Konstitucinio Teismo teisėjo Egidijaus Šileikio paskelbtos atskirosios nuomonės:

„Esminę reikšmę turi ginčytos Seimo nuomonės objekto (parlamentinį tyrimą atlikusios Komisijos išvados) atsiradimo (inicijavimo, rengimo ir priėmimo) kontekstas. Jis, mano manymu, visiškai neatskleistas ir neįvertintas. Akivaizdu, kad Komisija buvo sudaryta, veikė ir priėmė Seimo nutarimu aprobuotą išvadą itin emocingai įtempto, daug metų vykstančio viešo politinio teisinio diskurso kontekste. Lietuvos valstybėje per jos atkurto funkcionalumo laikotarpį nebuvo kito tokio plataus, ilgai trunkančio ir itin emocingo konstitucinio politinio diskurso konkretaus asmens teisių atžvilgiu, kaip diskusija dėl vieno asmens, apkaltos proceso tvarka pašalinto iš Respublikos Prezidento pareigų, net dviejų tarptautinių teisminių institucijų pripažintos (apgintos) teisės kandidatuoti atitinkamų Lietuvos valstybės politinio pobūdžio institucijų visuotiniuose rinkimuose.“

* Konstitucijos 74 ir 56 straipsnių keitimas Seime buvo sužlugdytas du kartus.

* Tam, kad prieš visuomenę būtų galima pateisinti Rolando Pakso politinių teisių ribojimus, artėjant naujiems nacionalinio parlamento rinkimams, pradėtas naujas politinio persekiojimo epizodas – baudžiamasis persekiojimas inkriminuojant tariamą nusikalstamą veiklą.

* Korupcijos užkardymas tampa bene pagrindine tema rinkimų kampanijos išvakarėse.

* STT atlieka itin svarbų vaidmenį pradėdama ikiteisminius tyrimus pagal BK 226 straipsnį Prekyba poveikiu tariamoje kovoje su politine korupcija.

APIBENDRINIMAS

* 2004 metų politinio perversmo, kurio metu buvo nušalintas teisėtai išrinktas Respublikos Prezidentas, priežastys Lietuvos politiniame kontekste nėra išnykusios.

* Nepaisant narystės ES, Lietuvoje dominuojančio „isteblišmento“ dauguma veikia politinį procesą, naudodama ir nedemokratinius būdus, kad eliminuotų sau neparankius jo dalyvius.

* Teisėsaugos institucijos ir slaptosios tarnybos pasitelkiamos kaip įrankis politiniams tikslams siekti.

* ES institucijos neturi realių priemonių bei mechanizmų, kad užtikrintų žmogaus teisių, pilietinių ir politinių laisvių, teisės viršenybės bei demokratijos principų įgyvendinimą šalyje, kurioje šios vertybės ignoruojamos.

* Į daugiau kaip dešimtmetį Lietuvoje besitęsiantį Rolando Pakso politinio persekiojimo procesą formaliai bandoma įtraukti net Europos Parlamentą.

* Nepaisant tarptautinių institucijų sprendimų, Rolandui Paksui ir toliau draudžiama iki gyvos galvos dalyvauti rinkimuose į nacionalinį parlamentą, būti kandidatu į Respublikos Prezidentus, eiti Ministro Pirmininko, teisėjo ar valstybės kontrolieriaus pareigas.