Rusijos žemos orbitos ryšio palydovų sistema „Rassvet“ oficialiai peržengė teorinio projekto ribas. Šis privatus technologijų startuolio „Bureau 1440“ vystomas projektas jau perėjo į gamybinę stadiją, o jo palydovai fiziškai egzistuoja orbitoje ir atlieka technologinius bandymus. Nors Kremlius šį 5,7 mlrd. JAV dolerių vertės projektą pristato kaip civilinę infrastruktūrą, technologijų ir kariniai ekspertai jame įžvelgia tiesioginį siekį sukurti suverenų karinį internetą – nepriklausomą analogą Elono Musko valdomai „Starlink“ sistemai.
Projektą „Rassvet“ vysto Rusijos holdingui „X Holding“ priklausanti bendrovė „Bureau 1440“. Pavadinimas pasirinktas simboliškai – pagerbiant pirmąjį sovietinį dirbtinį Žemės palydovą „Sputnik-1“, kurio gamyklinis kodas buvo PS-1, o kuriamo tinklo tikslas – sukurti globalų duomenų perdavimą.
„Rassvet“ palydovai sveria po maždaug 80 kg ir skrieja žemoje Žemės orbitoje, maždaug 315–500 km aukštyje. Dėl tokio žemo aukščio signalo vėlavimas yra minimalus, tačiau palydovai aplink planetą juda labai greitai – pilną ratą apsuka maždaug per 90 minučių.
Vieno palydovo matomumo zona virš konkretaus taško trunka vos kelias minutes. Šiuo metu jie veikia testavimo režimu Kai palydovų grupė praskrieja virš tam tikros teritorijos, jie sukuria trumpus 15–20 minučių ryšio langus. Per šį laiką specialūs iki 60 cm dydžio vartotojų terminalai gali priimti ir perduoti duomenis iki 1 Gbps sparta. Palydovams nutolus, ryšys dingsta kelioms valandoms, kol orbita vėl apsisuks arba praskries kita grupė.
Kad tinklas būtų vientisas (užtikrintų nepertraukiamą ryšį 24/7), reikalinga visiškai kitokia sistemos architektūra. Vartotojo terminalas turi gebėti akimirksniu (per milisekundes) persijungti prie kito atskriejančio palydovo, kai pirmasis nusileidžia už horizonto. Tam reikalingas milžiniškas palydovų skaičius, išdėstytas skirtingose orbitinėse plokštumose, kad jie dengtų Žemės paviršių be jokių „skylių“.
Nors pasirašytos civilinės sutartys su „Aeroflot“ ir Rusijos geležinkeliais, pagrindinė priežastis, kodėl Kremlius skubina šį projektą – pamokos kare prieš Ukrainą. Kai „SpaceX“ apribojo Rusijos kariuomenės galimybes nelegaliai naudotis „Starlink“ terminalais dronų valdymui, Rusija liko be patikimo, mobilaus ir greito taktinio palydovinio ryšio.
Didžiausias Rusijos iššūkis – masinė gamyba sankcijų sąlygomis. Norint paleisti 150–180 palydovų per metus, Rusijai reikalingi šimtai tūkstančių aukščiausios klasės mikroschemų, procesorių ir radiacijai atsparios elektronikos komponentų.Kariniai ir technologijų analitikai, išnagrinėję „Rassvet“ projektą, daro išvadą, kad Rusija šią problemą sprendžia dviem būdais: masiškai naudodama paruoštus kiniškus komponentus bei nelegaliai importuodama Vakarų mikroschemas per Kinijos platintojus.
SN inf.

Ukrainos karą galima užbaigti ir be šitų palydovų. Rusija ruošiasi konfliktui su NATO, kuris bus, nes Vakarams krachas ir iš jo išeitis – karas.