Patiko? Pasidalinkite!

Viso pasaulio darbininkų ir žemesnės klasės svajoja gyventi visuomenėje, kuri niekam nebūtų pavaldi. Naivuoliai galvoja, kad žmonija gali gyventi be valdymo. Kad gali gyventi visi sau.

Tai – utopija, nes to negali būti iš principo. Jei žmonija gyventų be valdymo, nebūtų evoliucijos ir progreso. Indijos vandenyno saloje gyvena žmonių gentys, nepaliestos civilizacijos. Jos neprogresavo ir neevoliucionavo. Jos išliko tokiame pat evoliucijos lygyje, kokiame buvo pradinėje stadijoje.

Akademinis mokslas – akligatvyje žmonijos evoliucijos klausimu. Tačiau taip yra. Faktas tas, kad evoliuciją ir progresą žmonija patiria tik per netektis, karus ir nesutarimus. Ar žmogui, kaip dvasinei būtybei, reikalinga evoliucija, ir progresas? Taip, ir ne kitaip.

Žmogus, kaip dvasinė būtybė, taip pat save pažins kur kas geriau, jei evoliucionuos. Esam primityvios dvasinės būtybės, nereikia net lįsti ten, anapus mūsų suvokimo ribos. Nes anapus mes būname tik iki tol, kol vėl iš naujo mūsų DNR ir RNR „užvedama“ ant naujo materialaus kūno sukūrimo. Kaip tai vyksta, tai jau kita tema. Tačiau mes tik taip ir galime tobulėti.

Tobulėjimas – tai mokėjimas prisitaikyti prie vis naujų sąlygų. Tas naujas sąlygas galima sukurti tik valdymo formų pagalba. Yra kelios valdymo formos. Tačiau pasaulis pripažino, kad geriausia – tai ši, kurią mes ir naudojame. Todėl nereikia verkšlenti ir skeryčiotis rankomis, kad pasaulis eina negeru keliu. Jis eina geru keliu, tik mes patys nenorime juo eiti. Mes priešinamės ir darkome visą sistemą, kurioje gyvename. Visame kame turi būti išbaigtumas.

Štai, paimkime kaip pavyzdį žmogų su aukštu intelektu ir žmogų su žemu intelektu. Ar jie gali būti lygūs? Juk mąstantis žmogus pasakys, kad ne. Ir tik kvailys, arba žemo intelekto žmogus, pasakys, kad ir jis turi taip pat gyventi kaip ir tas, su aukštu intelektu. Kodėl taip yra? Viskas priklauso nuo fantazijos lygio tavo pasaulėžiūroje. Žemo intelekto žmogui vaikystėje tėvai sakė: „Vaikeli, koks tu protingas, koks tu gražus, ir kaip tie ponai iš mūsų tyčiojasi…“ Vaikas galvoja, kad tikrai taip ir yra. Kuo toliau, tuo daugiau neteisingo mąstymo jam įlenda į galvelę. Nes jis nesupranta, kad tas, kuris valdo, sugeba tai daryti. Jis sugeba ir žino kaip valdyti, kaip nukreipti žmones ta linkme, kad nežlugtų ir jis, ir jo valdomi žmonės. O tas žemo intelekto žmogelis (tas, valdomas) galvoja, kad tai juokai. Jis galvoja, kad ir jis sugebėtų valdyti ir neblogiau nei tas, kuris valdo.

Blogai, kad bendrojo lavinimo mokyklose nėra valdymo principų pagrindų pamokos. Gal vaikai savimi pajaustų ir suprastų, kuriems tai pakeliama, o kuriems ne. Juk nesugebantis piešti žmogus nesako, kad jis sugebėtų tapyti paveikslus kaip Mikelandželas. Nes jis pabandė ir įsitikino, kad jam tai neduota. Jis neturi sugebėjimo tam. Žmogus, o ypač žemesnio intelekto, visada galvoja, kad ir jis viską gali. Kad jis gali daryti tai, ką gali už jį sudėtingesnius darbus atliekantys žmonės.

Valdymas… Aš galvoju, kad jei tu nori išmėginti valdymo meną, tau pirmiausia reikėtų pabandyti išmokti be priekaištų valdyti savo šeimą, veiklą, kurioje tu dirbi. Pabandyk savo veikloje niekieno nekontroliuojamas išsilaikyti. Jei tai pavyks, bandyk sudėtingesnius valdymo modelius. Bet nepulk aiškinti, kad tie, kurie valdo nemoka valdyti. Tai tu pats nemoki gyventi valdymo modelyje.


Patiko? Pasidalinkite!