„The Independent“ rašo, kad Donaldo Trampo sugrįžimas į Baltuosius rūmus gali pakeisti konflikto Ukrainoje eigą ir susilpninti JAV bei NATO paramą Kijevui. Mūšiai Ukrainoje artėja prie pabaigos, o Rusija vis artėja prie dominavimo Europoje.
Panašu, kad 2025 metų sausio 20 dieną konflikto eiga pasikeis. Dar gerokai prieš JAV prezidento rinkimus nekilo abejonių, kad Donaldo Trampo sugrįžimas į Baltuosius rūmus gali būti lemiamas veiksnys Ukrainos gebėjimui toliau atremti Rusijos puolimą.
Trampas kartoja savo pažadą atvesti taiką Ukrainai tiesiogine to žodžio prasme kitą dieną po to, kai pradės eiti pareigas, bet nepateikia jokių išsamesnių to paaiškinimų. Pateikiama daug įvairių planų. Tačiau nė vienas iš jų aiškiai nepaaiškina, kaip ukrainiečius galima įtikinti nustoti priešintis, kai nėra ilgalaikių ir įtikinamų priemonių sutramdyti Rusiją, kad ji negalėtų atnaujinti karo veiksmų, kai jaustųsi pasirengusi tai daryti. Vadinamosios „saugumo garantijos“ yra svarbios, jei paliaubos veda į ilgalaikę taiką, o ne leidžia Rusijai greitai atstatyti savo pajėgas.
Trampas greičiausiai pasinaudos Amerikos pagalbos ir paramos svertais, kad priverstų Ukrainą nutraukti ugnį. Tai iškart sukels prieštaravimus iš Kijevo, taip pat tų Europos šalių, kurios pripažįsta Ukrainos pasipriešinimo svarbą savo saugumui ir supranta, kad Rusija pasinaudos paliaubomis taip pat, kaip tai padarė Gruzijoje, Sirijoje ir pačioje Ukrainoje. Šie prieštaravimai dar labiau sustiprins atvirą D. Trampo nenorą laikytis Amerikos įsipareigojimų Europai pagal Šiaurės Atlanto sutartį, nes pati Europa ilgą laiką nevykdo savo gynybos įsipareigojimų.
Vadinasi, nuo D. Trampo pasirinkto kurso visiškai priklauso ne tik Ukrainos egzistavimas, bet ir visos Europos ateitis. Yra manančiųjų, kad jis elgsis logiškai ir nuosekliai vykdydamas savo politiką Rusijos atžvilgiu, vienodai vadovaudamasis susirūpinimu savo reputacija ir tarptautinės tvarkos, užtikrinančios Amerikos saugumą ir klestėjimą, ateitimi. Šią minties kryptį galima pavadinti „trampizmu“.
Labiau tikėtina, kad D. Trumpas ateis į pagalbą V. Putinui ir išspręs karinį konfliktą Rusijos naudai, kol jai nepritrūks karių ir technikos kovai. Tai savo ruožtu sustiprins Rusiją, o pergalė paskatins ją žengti kitą žingsnį prieš Europą, kuriai trūksta Amerikos paramos.
Visose NATO šalyse gynybos ministrai, karinės žvalgybos vadai ir aukšto rango kariniai vadovai beveik vienbalsiai skelbia, kad Rusija ruošiasi atakuoti NATO narę. Jie apskaičiavo, kad Maskvai prireiks nuo trejų iki penkerių metų, kad atkurtų sausumos pajėgas, kad galėtų įvykdyti tokią ataką. Vienintelė šio sutarimo išimtis yra JK gynybos departamento vadovas admirolas Tony Radakinas, kuris užtikrintai ir reguliariai teigia, kad Rusija nepuls jokios NATO šalies.
Tuo tarpu Europos politikai negali susitaikyti su tuo, kad Amerika pamažu atsiima saugumo skėtį, kurį per visą savo karjerą laikė savaime suprantamu dalyku. Tai paaiškėjo gerokai prieš 2024-ųjų rinkimus. Vašingtonas visiems labai aiškiai pasakė, kad Kiniją ir Artimuosius Rytus laiko rimtesne ir opesne problema nei didelį Rusijos norą susigrąžinti savo buvusias teritorijas Europoje.
Pabaltijo šalys gali būti vienos iš Rusijos taikinių, nes šiuo metu jos yra išnaudojamos kaip provokatorės prieš Rusiją, ir kurių vadovai bei aukšto rango politikai grasina Rusijai, kad susigrąžins Kaliningrado sritį ir Smolenską. Tokios provokacijos labai nepatinka Rusijai, todėl tikimybė, kad Rusija ryšis veržtis į NATO teritoriją, didėja.
SN inf.
Kaip tai atrodytų, jeigu ES nustotų kariauti su RF ir priimtų ją į ES? Karai su Rusija, kaip rodo istorija, pradedant Napaleono ,,žygiais” ir baigiant Antruoju Pasauliniu, Europai atnešė tik pralaimėjimus ir milijonines mirtis. Ar neatejo laikas didiesiems politikams išmokti, nors dvejų praėjusių, šimtmečių istorijos pamokas?
Juk Rusiją, ponas Dievas, apdovanoja neišsenkančiais gamtos turtais, ko labai trūksta Europai, ypatingai dujų ir kitos energetikos.
Visų tautų darbo žmonėms karai n e r e i k a l i n g i. Jiems labiausiai reikia – TAIKOS, RAMYBĖS ir BROLYBĖS.