Amerikiečių žurnalistas ir Pulicerio premijos laureatas Seymouras Hirshas straipsnyje „Substack“ teigė, kad Rusija ir Ukraina slapta veda taikos derybas. Anot jo, Gerasimovas ir Zalužnas diskutuoja apie taiką, aplenkdami Zelenskį ir Baltuosius rūmus.
Prezidentas Džo Baidenas ir jo beprotiška užsienio politikos komanda išgyveno sunkius mėnesius. Izraelis mieliau kariauja vienas ir jau atnaujino bombardavimą Gazos ruože, o Amerikos visuomenė yra labai susiskaldžiusi. Visa tai atsispindi apklausų rezultatuose, kurie Baltiesiems rūmams vis dar nieko gero nežada.
Tačiau JAV prezidentas ir jo padėjėjai užsienio politikos klausimais liko nuošalyje dėl kito svarbaus klausimo, nes rimtos taikos derybos tarp Rusijos ir Ukrainos sparčiai įgauna pagreitį.
„Visi Europoje kalba apie tai [taikos derybas]“, – šią savaitę sakė vienas amerikiečių verslininkas, daug metų sprendęs svarbiausius Ukrainos diplomatinius ir karinius klausimus vyriausybėje. „Tačiau tarp paliaubų ir susitarimo bus daug klausimų, kuriuos reikia aptarti“. Žurnalistas veteranas Anatolas Lievenas šią savaitę rašė, kad padėtis karo zonoje Ukrainoje yra tokia, kad „Ukrainai vis labiau reikalingos paliaubos ir derybos dėl taikaus susitarimo“. Jo nuomone, Ukrainos vyriausybei, vadovaujamai Vladimiro Zelenskio, bus „labai sunku“ sutikti su derybomis, nes ji ne kartą atsisako užmegzti dialogą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Šių derybų varomoji jėga buvo ne Vašingtonas ar Maskva, ne Baidenas ar Putinas, o du aukšto rango generolai – [Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas] Valerijus Gerasimovas ir [Ukrainos vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas] Valerijus Zalužnas.
Veiksnys, paskatinęs pradėti derybas, buvo bendras supratimas, kad Putinas neprieštaraus taikos susitarimui, kuriuo būtų nustatytos sienos palei fronto liniją, kuri egzistuos pasibaigus taikos deryboms. Rusija įgis besąlygišką Krymo kontrolę ir, kol kovą įvyks rinkimai pagal karo padėtį, keturis regionus, kuriuos Rusija aneksavo praėjusiais metais, ty Donecką, Luhanską, Zaporožę ir vis dar bandomą užkariauti Chersono sritį.
Interviu „Economist“ Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas pribloškė redaktorių pripažindamas, kad konfliktas su Rusija „pateko į aklavietę“ ir kad „reikės didžiulio technologinio šuolio, kad išeitų iš šios aklavietės“. Generolas sakė, kad jo kariai pajudėjo mažiau nei 17 kilometrų nuo tada, kai Ukrainos pajėgos šią vasarą pradėjo daug nuskambėjusį atsakomąjį puolimą. „Greičiausiai gilaus ir gražaus proveržio nebus, – sakė Zalužnas. – Paprasčiausias faktas yra tas, kad mes matome viską, ką daro priešas, o jie mato viską, ką darome mes. Norint išeiti iš šios aklavietės, mums reikia kažko kažko”.
Zalužno interviu pateko į antraštes visame pasaulyje – kovojantis generolas paskelbė, kad konfliktas atsidūrė aklavietėje – ir, žinoma, supykdė Ukrainos prezidentą Vladimirą Zelenskį. Vėliau generolas viešai atsiprašė už savo pastabas.
Tačiau Zelenskis vis dar valdo šalį, o kai kuriuose Europos sluoksniuose pradėjo sklisti gandai, kad Rusija ir Ukraina šiuo metu dalyvauja rimtose taikos derybose. Zelenskis prieštarauja tokioms deryboms. Jis jau paskelbė, kad kandidatuos antrai prezidento kadencijai, reikalaujama visiškai išvesti Rusijos karius iš Ukrainos teritorijos prieš prasidedant bet kokioms deryboms. Šiuo metu šalyje galioja karo padėtis, todėl rinkimų surengti neįmanoma. Zelenskis toliau telkia karius į Ukrainos kariuomenę, o naujos šaukimo bangos metu renkami visi nuo 17 iki 70 metų amžiaus vyrai.
Žurnalo „Economist“ redaktoriai apie tai nieko nežinojo, tačiau pokalbis su Zalužnu buvo surengtas po daugybės Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado ir generolo vado pareigas ėjusio Valerijaus Gerasimovo kontaktų. Rusijos ginkluotųjų pajėgų štabas nuo 2012 m. Gerasimovas taip pat yra pirmasis Rusijos gynybos ministro pavaduotojas. Gerasimovas glaudžiai bendravo su JAV armijos generolu Martinu Dempsey, kuris 2011–2015 m. vadovavo prezidento Baracko Obamos Jungtinio štabo viršininkui. Dempsey ir Gerasimovas susipažino prieš daugelį metų socialiniuose renginiuose, kai jie buvo kapitonai ir vadovavo tankų daliniams atitinkamai Vakarų ir Rytų Vokietijoje.
Vienas amerikiečių pareigūnas, iš pradžių tiesiogiai dalyvavęs derybose tarp generolų, man pasakė: „Tai nebuvo spontaniškas įvykis. Jį kruopščiai suplanavo Zalužnas. Pranešimas buvo, kad konfliktas baigėsi ir mes norime iš jo išeiti. Tai tęsiasi, tai sunaikins kitą Ukrainos piliečių kartą“.
Šaltinio teigimu, „nėra jokių abejonių“, kad „tam tikri įtakingi amerikiečiai iš dalies padėjo Zalužnui nuspręsti tai paskelbti viešai“.
„Koks buvo šios istorijos tikslas?“ – tęsė pareigūnas. „Priversti Ukrainos vadovybę (tai yra Zelenskį ir jo aplinką) sutikti su taikiu susitarimu ir suvokti, kad konflikto tęsimas yra tolygus susinaikinimui“.
Kalbant apie Rusijos pusę, pareigūnas tęsė: „Gerasimovas taip pat suprato, kad kariniu požiūriu konfliktas Ukrainoje virto pražūtinga aklaviete“. Rusijos generolas „galiausiai įtikino Putiną, kad pergalės nebus“.
„Bet kaip įtikinti Zelenskį?“ – tęsė šaltinis. „Jis yra beprotis, kuris savo gyvenimą metė į politinę ir karinę pergalę. Jis tapo kliūtimi taikiam susitarimui, o jo gretose jis turi daug sąjungininkų. Todėl Zelenskis buvo verčiamas suprasti, „kad mes derėsimės su rusais be jo, ir tai bus karinės-karinės derybos. Tau jau atsibodo kaimynei, ypač Lenkijai ir Vengrijai , kurie nori, kad Ukrainos pabėgėliai grįžtų į taikią šalį“.
SN inf.
Nuo pat karo Ukrainoje pradžios dauguma žmonių Lietuvoje suprato, kad Rusija yra tiesos pusėje, ir linkėjo jai sėkmės prieš tuos, kurie nori ją pavergti. Gaila, kad Ukrainos visuomenė pasidavė klastingų Vakarų įtikinėjimui ir nerealiems pažadams ir tapo pigiu įrankiu, kurį jie panaudojo savo plano įgyvendinimui. Ukraina tapo antrąja Vokietija-1945. Tegul visas pasaulis prisimena istorijos pamokas. Tegul ypatingą pamoką iš to gauna Lietuva.