Žemaitaitis jau ne pirmą kartą sulaukia klausimų dėl finansinių ryšių su savo politine veikla. Viešai skelbta informacija rodo, kad politikas ne kartą yra nuomojęs savo automobilį partijoms, su kuriomis pats buvo susijęs, taip gaudamas už tai finansinę naudą.
Naujausias dėmesio sulaukęs atvejis susijęs su partija „Nemuno aušra“. Skelbta, kad 2024 metais Remigijus Žemaitaitis sudarė sutartį, pagal kurią partijai nuomojo savo automobilį. Per nepilnus metus jam už tai buvo sumokėta daugiau nei 31 tūkst. eurų. Viešai aptarinėta, kad nuomos kaina siekė apie 3 tūkst. eurų per mėnesį. Ši situacija sukėlė diskusijų tiek politinėje erdvėje, tiek visuomenėje, nes kalbama apie sandorį tarp partijos ir jos lyderio.
Tai nėra pirmas kartas, kai Žemaitaitis atsiduria panašioje situacijoje. Žiniasklaidoje anksčiau buvo skelbta, kad dar 2016 metais, kai jis vadovavo partijai „Tvarka ir teisingumas“, partija taip pat buvo sudariusi automobilio nuomos sutartį su R. Žemaitaičių. Tokie atvejai kelia klausimų dėl galimų interesų konfliktų, nors formaliai tokie sandoriai gali būti leidžiami, jei jie tinkamai deklaruojami ir atitinka teisės aktus.
2016 m., kai Remigijus Žemaitaitis buvo „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas, partija su juo sudarė automobilio nuomos sutartį, pagal kurią už jo BMW automobilio nuomą mokėdavo apie 830 € per mėnesį. Tuo laikotarpiu trejų metų sutartis turėjo partijai kainuoti apie 30 000 € iš viso.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė pradėti tyrimą, kuriame vertins, ar Remigijus Žemaitaitis, 2024 m. nuomodamas partijai „Nemuno aušra“ savo automobilį ir to nedeklaruodamas privačių interesų deklaracijoje, nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo. Komisija aiškinsis, ar toks sandoris, kuriame mėnesinė vertė viršijo 3 000 €, turėjo būti deklaruotas ir ar nebuvo interesų konflikto.
Politikos ekspertai dažnai pabrėžia, kad net ir teisėti finansiniai sandoriai tarp politiko ir jo atstovaujamos organizacijos gali kelti reputacinių rizikų. Kritikai teigia, kad tokia praktika gali sudaryti įspūdį, jog partijos lėšos naudojamos ne tik politinei veiklai, bet ir asmeninei naudai.
Viešojoje erdvėje netrūksta ir aštresnių vertinimų. Dalis politinių komentatorių bei oponentų teigia, kad Žemaitaitis, pristatantis save kaip žmonių gynėją nuo konservatorių politikos, pats esą kartoja abejotiną politinę praktiką. Kai kurie kritikai jį vadina „eiliniu Seimo celofanu“, taip išreikšdami nusivylimą jo veikla ir politiniu stiliumi.
Egidijus Paulauskas