Kazys Starkevičius atsisakė teikti parodymus STT — kas vyksta ir ką tai reiškia?

Konservatoriaus Kazio Starkevičiaus atsisakymas teikti parodymus Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) sukėlė nemažai diskusijų viešojoje erdvėje. Dalis visuomenės klausia, ar toks sprendimas gali reikšti bandymą kažką nuslėpti, tačiau teisininkai ir teisės ekspertai pabrėžia, kad situacija yra kur kas sudėtingesnė ir negali būti vertinama vienareikšmiškai.

STT šiuo metu atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimų korupcijos schemų Valstybinėje augalininkystės tarnyboje. Atliekant tyrimą buvo vykdomos kratos tiek Seime, tiek kai kurių politikų namuose. Tarp tyrimo kontekste minimų asmenų atsidūrė ir Seimo narys Kazys Starkevičius, kuris į STT buvo pakviestas kaip specialusis liudytojas. Šis statusas reiškia, kad asmuo gali turėti tyrimui svarbios informacijos arba būti susijęs su aplinkybėmis, tačiau jam nėra pateikti oficialūs įtarimai.

Viešojoje erdvėje daugiausia diskusijų sukėlė faktas, kad politikas atsisakė duoti parodymus. Vis dėlto Lietuvos teisinė sistema numato, kad kiekvienas asmuo turi teisę nesiduoti apklausiamas, jei mano, jog jo parodymai galėtų pakenkti jo teisinėms teisėms ar padėčiai. Tai yra viena iš pagrindinių teisinės valstybės garantijų, susijusių su nekaltumo prezumpcija.

Klausimas, kodėl žmogus, laikantis save nekaltu, gali pasirinkti tylėti, dažnai kyla visuomenėje, tačiau teisinėje praktikoje toks sprendimas neretai yra strateginis. Ikiteisminiai tyrimai gali būti sudėtingi, o net ir neatsargiai pasakyta frazė gali būti interpretuojama įvairiai. Dėl to advokatai kartais rekomenduoja klientams neskubėti teikti parodymų, kol nėra aiškiai susipažinta su visa tyrimo medžiaga ar kol nėra aiški procesinė situacija.

Svarbu pabrėžti ir tai, kad Kazys Starkevičius yra Seimo narys, todėl jam galioja parlamentinė neliečiamybė. Anksčiau pats Kazys Starkevičius viešai teigė esantis ramus ir nekaltas, tačiau dabartinis sprendimas atsisakyti duoti parodymus neišvengiamai kelia papildomų klausimų visuomenėje. Nors teisiškai toks pasirinkimas yra visiškai teisėtas ir negali būti laikomas kaltės įrodymu, viešojoje erdvėje jis gali būti vertinamas įvairiai. Daliai visuomenės gali susidaryti įspūdis, kad deklaruojamas ramumas ir nekaltumas nesutampa su pasirinkta gynybos taktika, todėl natūralu, jog ši situacija skatina diskusijas, spėliones ir didesnį dėmesį tyrimo eigai.

Ikiteisminis tyrimas, kuriame minimas K. Starkevičius, siejamas su galimais korupciniais ryšiais Valstybinėje augalininkystės tarnyboje. Viešai skelbta, kad teisėsauga aiškinasi galimą neteisėtą poveikį sprendimų priėmimui, galimus palankius administracinius sprendimus bei galimą kyšininkavimą. Žiniasklaidoje taip pat buvo minima, kad tyrime kalbama apie galimai neteisėtus finansinius atsiskaitymus, kurių vertė gali siekti kelių ar keliolikos tūkstančių eurų, tačiau oficialūs įtarimai politikui kol kas nėra pateikti, o tikslios aplinkybės ir sumos dar tikslinamos tyrimo metu.

SN inf.