Balandžio 11 d. Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcija Seime dėl erkių platinamų ligų grėsmės pasikvietė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro bei Nacionalinio visuomenės centro specialistus. LSDD frakcija siūlo ne tik sudaryti valstybės finansuojamų skiepų programą, bet ir ieškoti galimybių, kaip mažinti erkių populiaciją.
LSDD frakcijoje apsilankiusi ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus medicinos entomologė Milda Žygutienė pristatė, koks sergamumas erkių platinamomis ligomis. Anot jos, Lietuva tarp Baltijos valstybių pasižymi didžiausiu Laimo ligos ir erkinio encefalito sergamumu. Tačiau, pasak entomologės, Europoje cheminis erkių naikinimas nėra praktikuojamas, todėl žmonėms tenka patiems rūpintis, kaip apsisaugoti nuo erkių miškuose ir parkuose: prižiūrint teritorijas, šienaujant žolę, purškiantis repelentais.
LSDD frakcijos narė Irena Šiaulienė domėjosi, kodėl per 20 metų erkių populiacija smarkiai didėja, ar nėra galimybės ją riboti purškiant viešas teritorijas specialiomis cheminėmis medžiagomis, kurios nekenktų kitoms gyvūnų rūšims.
„Prieš dvidešimt metų būdavo purškiama vadinamuoju dustu. Ar šiandien purškimas tam tikromis medžiagomis negalėtų būti veiksmingas erkių populiacijos mažinimo sprendimo būdas? Dar 2018 m. Europos Parlamente pradėta siūlyti pakeitimus dėl rezoliucijos, kurioje kalbama ir apie būtinybę įdiegti priemones, ribojančias erkių populiaciją. Toliau turbūt nepažengta. Vis daugėjant įvairių ligų žmogaus organizmui tenka didelė skiepų našta, todėl ieškome galimybių, kaip mažinti grėsmę užsikrėsti ir naikinat ligų židinius, mažinti erkių skaičių“, – kalbėjo frakcijos narė, Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Šiaulienė.
Specialistų teigimu, purkšti Lietuvos teritoriją nuo erkių būtų brangu, o efektas būtų trumpalaikis. Seimo LSDD frakcijos seniūnas Andrius Palionis sako, kad frakcija inicijuos specialistų tyrimą, kokį poveikį gali daryti purškalai nuo erkių didesnėse teritorijose, gal tai yra veiksminga priemonė.
„Frakcija sieks, kad būtų atlikti tyrimai dėl purškimo nuo erkių poveikio: ar išpurškus teritoriją nuo erkių jos išnaikinamos, ar tiesiog išstumiamos iš tos teritorijos. Manau, kad ir Europos Sąjungoje ši problema yra aktuali, ateityje sieksime platesnio jos sprendimo. Kitas žingsnis – grįšime prie buvusios sveikatos apsaugos ministrės, mūsų frakcijos narės, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės Rimantės Šalaševičiūtės pradėto darbo parengti privalomą skiepų programą nuo erkinio encefalito. Sieksime, kad skiepai būtų nemokami vaikams ar tam tikrų profesijų atstovams, dirbantiems erkių mėgstamose teritorijose, kur didesnė grėsmė užsikrėsti erkiniu encefalitu“, – sako LSDD frakcijos seniūnas A. Palionis.
Palaida vista geras dalykas… lapems.Net i tvarta buvo iejusi.
tai kad medžiotojai tam yra, bet visada maloniau nusišauti ir sutriaukšti stirną, o ne prasmirdusią lapę!
Gerai kad nenuodija mūsų motinos žemelės. Tada nei pievoje vaistažolių negalėtumei rinkti, žmogau. Bet yra “afrikinės vištos” kurios geriausiai randa erkes ir jas nulesa, tai yra sprendimas. Jos beje deda ir kiaušinius!
Tiktų ir paprastos vištos, bet bėda ta, kad erkės nėra pagrindinis šių paprastų vištų maisto šaltinis, o ir regėjimas jų ne visai pritaikytas surasti erkes. Tuo tarpu afrikinių vištelių – taip. Užsiveiskime.
Užtat nuodykime save. Ane? Šaip tai daromas baubas, nes tiek encefalitas, tiek Laimo liga pagydomos, nors gali būti ir negrįžtamų pakitimų organizme, jei ne laiku gydoma. Nuo paprasto gripo daugiau žmonių miršta ar lieka komplikacijų visam gyvenimui. Na, tai kitą žiemą tikriausiai ims triesti valdžiasnukiai apie privalomus skiepus nuo gripo?
Išgamos farmakomafijos. Ne, purkšti “brangu”, o nieko nedaryti, skiepyti ir nuodyti žmones “pigu”?
Auginti vištas, o ne laikyti jas tvartuose kiaurus metus. Štai truputis tiesos apie jas, beje vištas puikiausiai galima laikyti dideliuose per visą sklypą besitęsiančiuose elektrinio piemens aptvaruose. Gyvenkime ekologiškai, ir gamta mums padėkos:
Ar žinai, kad vištų būriui gaidys nebūtinai reikalingas?
Vištos sėkmingai deda kiaušinius ir be gaidžio. Jie niekuo nesiskiria nuo apvaisintų nei skonio, nei maistinėmis savybėmis. Tiktai neapvaisintame kiaušinyje nėra gemalo ir iš tokio kiaušinio neįmanoma išperinti viščiukų.
Jeigu vištų būryje nebus gaidžio, būriui kuo puikiausiai vadovaus dominuojanti višta.
Ar visi gaidžiai peštukai?
Brendimo metu hormonai verčia gaidžių smegenis pajusti vadovavimo būriui jausmą ir imtis šio būrio apsaugos. Todėl dažnai gaidžiai būna agresyvūs. Norint „išgydyti“ gaidį nuo troškimo pulti, nereikia jo mušti ar bauginti. Pakanka jį kelis kartus nuo savęs atstumti lazda. Po keleto tokių „treniruočių“ gaidys nusiramins.
Ar vištos kvailos?
Vištos pakankamai nuovokios būtybės. Jų protinį lygį kai kurie tyrinėtojai lygina su 3-4 metų vaiko intelektu. Pavyzdžiui, jos neužmiršta paslėpto daikto; sugeba įsiminti kitų vištų, gyvūnų, žmonių garsus ir atitinkamai į juos reaguoja. Vištų „kalboje“ yra skirtingi garsai, kurie reiškia „radau lesalo“, „padėjau kiaušinį“, „pavojus“ ir t.t. Būryje višta žino savo vietą, laikosi hierarchijos.
Ar vištos vegetarės?
Daugiausiai jos lesa sėklas, piktžoles, vabzdžius ir tai, ką duoda šeimininkas. Nė kiek ne mažiau mėgsta ir sliekus, ir kurmius, lervas, vabalus, sraiges, varlytes, peles ir netgi gyvates. Vištos nuolat kapsto kojomis žemę ieškodamos ko nors skanaus.
Vištos- purvini paukščiai.
Netiesa! Jos mėgsta valytis, kedenti plunksneles, o vasarą- maudytis dulkių voniose (taip atsikrato parazitų). Nešvaria višta taps, jei ją laikysi uždarytą nedidelėje, purvinoje, drėgnoje vištidėje.
Ar vištos platina ligas?
Bakterijos, kurios gyvena vištoje „nesidomi“ žmogumi.
Naminiai kiaušiniai žymiai geresni už parduotuvinius.
Naminių vištų kiaušinių tryniai yra žymiai geltonesni. Jie turi 2 kartus daugiau vitamino E, 7 kartus daugiau beta karotino, 4 kartus daugiau vitamino D. Laisvai vaikštinėjančių vištų mitybos racionas įvairesnis, jos mėgaujasi saule ir grynu oru.