Šimonytė prašo Danijos nebenaudojamos vakcinos „Vaxzevria” (video)

Ingrida Šimonytė teigė, kad Lietuva paprašė Danijos valdžios institucijų pasidalinti vakcina „Vaxzevria” (naujas vakcinos „AstraZeneca” pavadinimas) nuo COVID-19, kurios šalis atsisakė.

Per spaudos konferenciją Danijos vaistų agentūros vadovė Tanja Erichsen nualpo ir atsargumo sumetimais buvo nuvežta į ligoninę. Vėliau agentūra tviteryje parašė, kad ji pasveiko, rašo BBC.

„Kreipėmės dar vakar. Pasakėme, kad, jeigu Danija svarstytų pasidalinti šitais kiekiais, tai mes mielai būtume tarp tų, kurie perimtų”, — ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Šimonytė.

Šimonytė mano, kad „Vaxzevria” (buvusi „AstraZeneca”) vakcina būtų naudojama Lietuvoje ir yra žmonių, kurie norėtų pasiskiepyti šiuo vaistu.

„Suprantu, kad Danija nusprendė iš viso neskiepyti „AstraZeneca”, suprantu, kad sulaukė gana daug prašymų, tai, aišku, galės rinktis, kam ir kiek to savo nenaudotino kiekio atiduoti”, — sakė ji.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuva gavo 192,5 tūkstančio „Vaxzevria” dozių, o gyventojų skiepijimui išleista 170,2 tūkst.

Aukščiausia Lietuvos vadovybė kovo 22 dieną surengė kampaniją, skirtą skiepytis nuo COVID-19 „AstraZeneca”, kad padidėtų pasitikėjimas šia vakcina.

Anksčiau tapo žinoma, kad Danija paskelbė atsisakanti skiepyti gyventojus „Vaxzevria” vakcina dėl kraujo krešulių pavojaus.

EVA Saugumo komitetas, peržiūrėjęs papildomą informaciją apie „AstraZeneca” vakciną, anksčiau pranešė, kad jos nauda yra didesnė už riziką, tačiau pripažino ryšį tarp vakcinacijos ir labai retų tromboembolinių komplikacijų atvejų pacientams galimybę.

Reguliavimo institucija mano, kad retą tokių komplikacijų tikimybę reikia įtraukti į šios vakcinos šalutinių poveikių sąrašą. Tuo tarpu ekspertai dar negalėjo patvirtinti jokių specifinių rizikos veiksnių, susijusių su „AstraZeneca” ir tromboze. Yra žinoma tik tai, kad dauguma jau užfiksuotų atvejų pasitaikė moterims, jaunesnėms nei 60 metų, per dvi savaites po vakcinacijos.

Kovo mėnesį paaiškėjo, kad Austrijoje paskiepytam asmeniui buvo diagnozuota išsėtinė trombozė, jis mirė praėjus 10 dienų po pirmosios dozės. Kitas buvo paguldytas į ligoninę dėl plaučių embolijos. Vėliau panaši informacija ėmė sklisti iš kitų Europos šalių. Kai kurios ES valstybės nusprendė dėl atsargumo sustabdyti vaisto vartojimą.

Lietuvoje nuo pandemijos pradžios nustatyta daugiau nei 230 tūkstančių koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,7 tūkst. žmonių. Iš viso 199 314 žmonių šalyje vakcinuoti dviem skiepo dozėmis. Dar 329 354 šiuo metu laukia antros skiepo dozės. Iš viso panaudotos 727 982 vakcinos.

Karantinas šiuo metu galioja iki balandžio pabaigos, tačiau vyriausybė planuoja pratęsti jį iki vasaros pradžios, kartu jau šią savaitę turėtų pradėti veikti viešojo maitinimo įstaigos, atsidarys lauko kavinės. Nuo kitos savaitės svarstoma leisti atnaujinti veiklą visoms parduotuvėms.