Patiko? Pasidalinkite!

2019 m. gegužės 15 d. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas 2019 m. gegužės 15 d. posėdyje pritarė Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3232.

Šiuo įstatymo projektu siekiama, kad rugpjūčio 2 diena Lietuvoje būtų minima kaip Romų – Čigonų genocido atminimo diena.

Pasak Lietuvos romų bendruomenės pirmininko Ištvano Kviko, romai Antrojo pasaulinio karo metu patyrė siaubingą genocidą, todėl oficialiai paskelbti šią dieną atmintina – būtina. Toks sprendimas, anot jo, deramai prisidės prie romų išgyventos kančios įamžinimo.

Čigonai Lietuvoje

Lietuvoje gyvena apie 3000 čigonų, kartais lankosi čigonai iš kitų valstybių. Laikinai atvykę čigonai verčiasi prekyba, muzikavimu, būrimu, pinigų ar daiktų prašymu. Yra žymių muzikantų, šokėjų, pav. Radži, Sare Roma. Didžiausias nuolat Lietuvoje gyvenančių čigonų taboras yra Vilniuje (Kirtimuose).

Dalis čigonų gyvena ir atskirai šeimomis tarp kitų Lietuvos tautų. Palaiko ryšius su kitomis čigonų bendruomenėmis, daugiausiai užsiima smulkia prekyba. Didelį smūgį Lietuvos čigonų įvaizdžiui sudavė narkotikų prekyba Vilniaus tabore. Prekiaudami narkotikais nemažai Vilniaus taboro čigonų patys tapo narkomanais. Vilniaus taboro čigonai daro didžiulę gėdą čigonų tautai, todėl, nuo jų dauguma čigonų atsiribojo.

Čigonai Europoje

Praktiškai nuo pirmųjų dienų Europoje čigonų gyvenimas pradėtas reguliuoti. Ispanijoje XV a. ir XVIII a. jiems buvo draudžiama nešioti tradicinius drabužius, kalbėtis sava kalba ir nurodyta gyventi sėsliai. 1539 m. čigonai buvo išvyti iš Prancūzijos. Panašiai nutiko ir Anglijoje, kai 1530 m. čigonams buvo nurodyta palikti kraštą, grasinant nelaisve. Po 4 metų įkalinimas buvo pakeistas mirties bausme.

Tai stipriausia tauta kuri sugebėjo išsaugoti savo tradicijas ir papročius iki šių dienų

Čigonai labiausiai vertina šeimynines tradicijas. Autoritetas yra senoliai, kurie vykdo teisėjų pareigas, spendžiant ginčus pagal teisę, vadinamą romanipen. Romas yra tas, kas laikosi romanipen taisyklių. Čigonai nelabai toleruoja kai kurias kitų tautų tradicijas ir nepasitiki ne romų teise. Vedybos dažnai sudaromos, siekiant palaikyti kraujo ryšį tarp šeimų ar grupių. Kompensuodami tėvams dukters netekimą, jaunojo tėvai privalo sumokėti išpirką.

Čigonų elgesio normos reguliuoja daug gyvenimo aspektų, įskaitant moterų higieną, draudimą nešioti seksualius drabužius ar skundimą. Rankų ir kojų nagai turi būti nukirpti, drabužiai, tiesiogiai besiliečiantys su kūnu, turi būti skalbiami atskirai. Atskirai plaunami ir daiktai, kurie kontaktavo su maistu.

Čigonai neturi bendros religijos ir išpažįsta religiją, dominuojančią gyvenamojoje teritorijoje. Tarp jų yra katalikų, stačiatikių, protestantų, musulmonų ir kt. Jie neprisiriša prie liturgijos, o praktikuoja ją savo nuožiūra.

Pirmos žinios apie čigonus byloja, kad tolimojoje tėvynėje jie buvo induistai. Tokią teoriją patvirtina čigoniškas žodis trušul, reiškiantis kryžių, kuris kilęs iš tridančio dievo Šyvos atributo.

Čigonų genocidas

Apie vokiečių okupacijos metu žudytus romus duomenų išlikę itin mažai. Istorikai sako, kad romų tautybės asmenys, kaip ir žydai, buvo žudomi dėl rasinių priežasčių.

Mano teisės
Nuotraukoje: Liuba Bagdonavičiūtė (iš kairės pirma) su sūneliu. Nacių okupacijos laikotarpiu abu nužudyti Pravieniškėse (nuotrauka iš Vidos Beinotienės).

Manoma, kad iki Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje gyveno apie 1500 čigonų. Istoriko dr. Arūno Bubnio duomenimis Lietuvoje jie pradėti suiminėti gerokai vėliau nei žydai.: „1942 m. sausio 12 d. Rytų krašto SS ir policijos vadas Georga Jedicke kartu su Ostlando reicho komisaru Hinrichu Lohse nusprendė, „kad su klajojančiais krašte čigonais, kadangi jie yra nepatikimas elementas, reikia elgtis kaip su žydais“. Vėliau žudymai pakeisti ir Lietuvos policijai nurodyta pristatyti Lietuvoje gyvenusius romus darbams, daugiausiai durpių kasimui, jie pradėti siųsti koncentracijos stovyklas. Lietuvoje romai buvo koncentruojami Pabradės, Pravieniškių ir Ežerėlio durpyno stovyklose“, – teigia istorikas.

1944 m. rugpjūčio 2 d. Lenkijoje, Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje, buvo sunaikintas čigonų lageris ir nužudyta apie 3000 jame kalintų čigonų tautybės žmonių. Pažymint šią tragišką dieną, kasmet pradėta minėti Tarptautinė romų Holokausto aukų atminimo diena. Per Antrąjį pasaulinį karą romai, kaip ir žydai, nacių buvo persekiojami dėl rasistinių paskatų – išžudyta šimtai tūkstančių romų, kurių protėvių kartų kartos gyveno Europoje. Ne išimtis buvo ir Lietuva.

Parengė Vaidas Žemaitis

 

 

 


Patiko? Pasidalinkite!