Lietuvoje ir kitose Vakarų valstybėse jau kelis dešimtmečius gyvenama taikoje. Tai – didžiausia mūsų laimė, kurios daugelis nei nebemoka vertinti. Tačiau vis dažniau pasigirsta balsų: „Išlepome. Nebežinome, kas svarbu. Gal mums rimtai reikia karo?” Ši mintis – šokiruojanti, bet ji kyla ne iš piktybiškumo, o iš gilios frustracijos dėl visuomenės būklės.
Frustracija (lot. frustratio – nusivylimas) – nepasitenkinimo ir neužtikrintumo būsena, kylanti dėl negalėjimo patenkinti kurių nors poreikių, nesugebėjimo pasiekti tam tikrų tikslų arba susidūrus su problemomis; Emocinė reakcija į stresą, pasireiškianti nerimu, neviltimi, pykčiu.
Išlepimas taikoje
Ilgos taikos metu natūraliai atsiranda komforto burbulas. Kuo ilgiau žmonės nepatiria realios grėsmės, tuo lengviau jiems tampa apsiginti nuo gyvenimo sunkumų… skundžiantis dėl smulkmenų. Ginčijamės dėl menkniekių, įsižeidžiame dėl kitokios nuomonės, reikalaujame vis didesnių patogumų, bet tuo pat metu pamirštame elementarų dėkingumą už tai, kad galime gyventi be susprogdintų miestų.
Kodėl atsiranda tokia mintis – „reikia karo”?
Kai kurie žmonės tokį pareiškimą daro ne iš agresijos, o kaip simbolinį šauksmą: pažadinkite mus! Karas čia tampa ne tikru konfliktu, o metafora – drastiška, bet stipria – dėl praradimo pojūčio, kas iš tikrųjų svarbu: bendrystė, atsakomybė, laisvė, gyvybė ir žmogiškumas.
Karo metu žmonės vienijasi, padeda vieni kitiems, iš naujo atranda vertybes, kurias taikos metu lengvai pamiršta. Paradoksaliai, didžiausio pavojaus akivaizdoje sugrįžta žmogiškumas, solidarumas, net dvasingumas.
Tačiau karas nėra tinkamas pasirinkimas
Nei viena visuomenė neturėtų „norėti“ karo. Karas atneša kančias, mirčių, traumų ir negrįžtamų praradimų. Jis naikina gyvenimus, naikina miestus, naikina viltis. Karo troškimas dėl moralinio atgimimo būtų lyg noras padegti namą, kad vėl pajustume, kaip gera turėti stogą virš galvos.
Vietoje karo mums reikia sąmoningumo. Galbūt verta klausti ne ar reikia karo, o kaip galime pažadinti visuomenę kitaip?
Ką daryti?
Galbūt tikroji išeitis nėra karas. O atsisakymas. Atsisakymas gyvuliškų instinktų, valdžios, keršto, pavydo, nereikalingų daiktų pirkimo, turtų troškimo, pykčio dėl menkniekių.
Tikra išeitis – pasistengti tapti žmonėmis: sąmoningais, vertybiškais, drąsiais ne tik ginklu, bet ir savo loginiu mąstymu, veiksmais ir atsakomybe.
Mes neturėtume laukti karo, kad būtume žmonėmis. Mes galime rinktis žmogiškumą dabar.
Tad eikime ir būkite žmonėmis jau dabar!
SN inf.
Ne tik kosmosą užkariauja žmonija. Atominės raketos laukia savo valandos. Darbo žmonėms karas nereikalingas. Bet pensininkams, mokytojams, policininkams reikalingas.
O tipo darbo žmonės pensininkais nebus? Mokytojas tai darbo žmogus ar ne? Ir kuo darbo žmonės būtų be mokytojų? Todėl nevaryk čia demagogijos ir nekliedėk. Karas reikalingas tik turčiams ir valdžią turintiems. Ir debilams, kuriems išplautos smegenys, nepriklausomai nuo turto ir statuso.
Kai kam sunku suprasti, ar net nežinoma kiek žmonija pasiekė per 80 metų po 2-jo Pasaulinio karo mokslo, technikos ir kitose srityse. Ką reiškia vien kosmoso užkariavimas?
kiemsargis mazai kuo skiriasi nuo dresiruotos bezdziones. Kur jis cia mato tuos mokslo pasiekimus ir kosmoso uzkariavimus? Riboto akiracio ir menko supratimo padarelis. Kazin kodel tie ,,zmones,, tokie durni ?
Karas visais laikais buvo reikalingas valdininkijai; faraonams, karaliams, imperatoriams, carams, prezidentams, aliharkams, miliardieriams ir kitokio plauko turtuoliams. Jų godumas ir gobšumas neribotas. Neužtenka grobio, žemių, turtų
Nei vienam pasaulyje darbo žmogui-teisuoliui karas nebuvo ir niekuomet nebus reikalingas. Darbo žmonėms visuomet reikia TAIKOS, VIENYBĖS ir RAMYBĖS. Jiems nėra del ko žudyti vienas kitą.
Be karo nera jokios civilizacijos vystymosi pazangos. Patys matot kad per 90 metu taikos perioda iki kokio lygio jau degradavo zmones ir kuo toliau tuo greiciau grimstame negyztama tamsa. Mes esame Kureju taip uzprogramuoti – negali bezdzionzmogiai buti auksciau Kureju.
Kai kam sunku suprasti, ar net nežinoma kiek žmonija pasiekė per 80 metų po 2-jo Pasaulinio karo mokslo, technikos ir kitose srityse. Ką reiškia vien kosmoso užkariavimas?
Tik tada nebus karo, tik tada bus taika, kai nebebus pensijų ir pašalpų. Jo nori žmonės, at jie nori, kad patrankos nugriauti miestų, at žmonės nori pensijų ir pašalpų nieko nedirbti, o viską pirkti.