Gruodžio 21 – 24 dienomis būna trumpiausia žiemos diena ir ilgiausia naktis. Nuo šios akimirkos dienos jau pradeda ilgėti, todėl sakoma, kad saulė sugrįžta. Gruodžio 22 d. laikoma astronominės žiemos pradžia.

Žiemos saulėgrįža reiškia virsmą į naują būseną, Saulės atgimimą, naujo gyvenimo pradžią daugelyje kultūrų ir pažymima įvairiomis šventėmis bei apeigomis. Paplitus krikščionybei, senosioms tradicijoms susipynus su naujomis, išsivystė Kalėdos; Japonijoje švenčiama Amaterasu, Kinijoje – Todži, Peru – Inti Raymi, senovės Graikijoje – Saturnalijos, Romoje – Sol Invictus, germanų tautose – Jolė, slavų, baltų tautose – Koleda.

Elnias devyniaragis – senovės lietuvių mitologinė būtybė, savo raguose nešanti dangaus kūnus. Nuo priešpilnio mėnulio iki pilnaties – 9 paros, todėl jis vadinamas devyniaragiu. Minimas archajinėse dainose kaip alegorija į dangaus kūnų padėtį. Pasakojama, kad baltas elnias išbėga per saulėgrįžą, o atbėga per Kalėdas. Nuo priešpilnio mėnulio iki pilnaties – 9 paros, todėl jis vadinamas devyniaragiu.

Elnias devyniaragis (mėnulis) vasarą eina žemai, tada trumpa naktis; žiemą jis eina aukštai, tada naktis ilga. Tokius vaizdinius galima rasti senose liaudies dainose.

Tūkstančius metų gerbtas ir garbintas gamtos virsmas, per kurį šviesa galiausiai pergali tamsą, įgavo didingojo įvykio laukimo – Advento laikotarpio, pasibaigiančio Kūčiomis, bei Kalėdų – sakralinį pavidalą.

Mūsų šalį užpuolus kryžiuočiams ir pakeitus ilgametes tradicijas, jos buvo agresyviai keičiamos į krikščioniškas

Šv.Kalėdų ir prieškalėdinių švenčių atitikimas žiemos saulėgrįžos metui nėra atsitiktinis –  krikščionybė įdiegė pasakojimą apie IV a. pabaigoje, kūdikėlio Jėzaus gimimo misterija, kuri buvo sutapatinta su gamtine žiemos saulėgrįžos švente. Įvykio prasmė pakeista: šviesa nugali tamsą – į pasaulį tarsi Saulė niūrią naktį nužengia Išganytojas žmonijos nuodėmių atpirkėjas – Jėzus Kristus.

Egidijus Paulauskas

Patiko? Pasidalinkite!