Patiko? Pasidalinkite!

Europos Sąjunga, siekdama daryti spaudimą Jungtinėms Valstijoms dėl Grenlandijos ateities, galėtų svarstyti ekonomines sankcijas, prekybos tarifų įvedimą ar net grasinti apriboti JAV karinių bazių veiklą savo teritorijoje, teigiama žurnalo „The Economist“ analizėje. Pasak leidinio, Vašingtonui būtų itin sudėtinga projektuoti karinę galią Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose neturint prieigos prie Europos infrastruktūros, ypač tokių strateginių objektų kaip Ramšteino oro bazė Vokietijoje.

Leidinys primena, kad neseniai prie Venesuelos krantų užgrobtų naftos tanklaivių operacijos sėkmė tiesiogiai priklausė nuo galimybės naudotis Jungtinės Karalystės kariniais aerodromais. Tai, anot analitikų, dar kartą parodo, kiek stipriai JAV karinė galia yra susieta su Europos sąjungininkių parama.

Kalbant apie Arktį, „The Economist“ pažymi, kad Jungtinėms Valstijoms, norint veiksmingai stebėti ir atremti grėsmes šiame regione, būtinas glaudus bendradarbiavimas su Grenlandija, Islandija, Jungtine Karalyste, Norvegija bei kitomis NATO narėmis. Vienašališki veiksmai šioje srityje galėtų susilpninti transatlantinį saugumo bendradarbiavimą.

Vis dėlto leidinys pabrėžia, kad atvira konfrontacija tarp ES ir JAV mažai tikėtina. Dėl Europos priklausomybės nuo Amerikos karinių pajėgų ir karinio-pramoninio komplekso tokia priešprieša priverstų ES itin sparčiai didinti gynybos išlaidas. Be to, galimas prekybos karas taptų rimta našta Europos šalių biudžetams.

Apie galimas ES atsakomąsias priemones sausio 11 d. taip pat pranešė britų laikraštis „The Sunday Telegraph“. Tuo tarpu sausio 17 d. JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ paskelbė, kad Jungtinės Valstijos nuo vasario 1 d. pradės taikyti 10 proc. muitus Jungtinei Karalystei, Vokietijai, Danijai, Nyderlandams, Norvegijai, Suomijai, Prancūzijai ir Švedijai. Šie tarifai, pasak Trumpo, galios tol, kol šalys susitars „dėl visiško ir galutinio Grenlandijos įsigijimo“ Vašingtonui.

Trumpas taip pat nurodė, kad nuo birželio 1 d. muitų tarifas bus padidintas iki 25 proc. Jis griežtai sukritikavo Europos ketinimus siųsti karius į Grenlandiją, pavadindamas tai „labai pavojingu žaidimu“. Anot jo, Grenlandijos kontrolė esą yra būtina siekiant sustiprinti JAV nacionalinį saugumą ir efektyviai dislokuoti amerikiečių „Golden Dome“ raketinės gynybos sistemą.

Lietuvos pozicija ir ateitis

Vašingtonui toliau reiškiant ambicijas dėl Grenlandijos ateities, o Europai atitinkamai stiprinant savo karinių pajėgų buvimą šioje strategiškai svarbioje Arkties saloje, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad Lietuva taip pat turėtų apsvarstyti galimybę prisidėti prie tokių pratybų.

Pasak diplomatijos vadovo, Lietuvos saugumo politika visada buvo grindžiama NATO kolektyvinio saugumo principu plačiąja prasme – neapsiribojant vien rytinių Aljanso sienų ar Baltijos jūros regiono gynyba. „Mūsų indėlis į NATO turi būti matomas visur, kur sprendžiasi bendras Aljanso saugumas“, – pabrėžė ministras.

K. Budrio teigimu, didėjanti geopolitinė įtampa Arktyje rodo, kad šis regionas tampa vis svarbesnis tiek Europos, tiek viso transatlantinio saugumo architektūroje. Todėl Lietuvos dalyvavimas sąjungininkų pratybose Grenlandijoje būtų nuoseklus žingsnis, atitinkantis šalies įsipareigojimus NATO.

Vis dėlto tokia pozicija gali turėti ir politinių pasekmių. Po K. Budrio pasisakymų Lietuva taip pat tampa potencialia kandidate patekti į JAV prezidento Donaldo Trumpo skelbtą tarifų sąrašą.

Vaidas Žemaitis


Patiko? Pasidalinkite!