Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, kad, jo nuomone, Vakarų Europa atvirai ruošiasi galimam kariniam konfliktui su Rusija. Pasak jo, Europos Sąjungos Tarybos posėdžiai vis dažniau primena ne politines diskusijas, o karines tarybas, kuriose svarstomi galimi karo scenarijai.
„Matau, kas vyksta ES Tarybos posėdžiuose, ir galiu tvirtai pasakyti – jie ruošiasi karui. Tai jau nebėra politinės diskusijos. Šie susitikimai tapo kariniais pasitarimais, kuriuose didesnės šalys – vokiečiai, prancūzai ir kiti – diskutuoja, kaip būtų galima nugalėti Rusiją, priversti ją mokėti reparacijas ir susigrąžinti lėšas, kurios šiuo metu skiriamos Ukrainai“, – teigė Orbanas.
Jo teigimu, grėsmė, kad Vengrija gali būti įtraukta į karinį konfliktą, tapo kasdiene realybe. Dėl šios priežasties Budapeštas siekia vengti bet kokių veiksmų, galinčių išprovokuoti eskalaciją, ir priešinasi tolesniam Ukrainos finansavimui, laikydamas tai pagrindiniais savo politinės strategijos prioritetais.
Anksčiau V. Orbanas taip pat yra pareiškęs, kad kai kurie Europos lyderiai rimtai svarsto galimybę pradėti karą su Rusija iki 2030 metų.
Tuo tarpu Rusija pastaraisiais metais ne kartą atkreipė dėmesį į, jos vertinimu, precedento neturintį NATO aktyvumo augimą prie vakarinių jos sienų. Šiaurės Atlanto aljansas plečia karines iniciatyvas, aiškindamas tai būtinybe atgrasyti Maskvos „agresiją“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra ne kartą pareiškęs, kad Maskva neketina kariauti su Europa, tačiau pabrėžė, jog Rusijos kariuomenė esą yra pasirengusi bet kokiam scenarijui. Jis taip pat teigė, kad Vakarų politikai, jo manymu, sąmoningai gąsdina savo visuomenes tariamomis grėsmėmis, siekdami nukreipti dėmesį nuo vidaus politinių ir ekonominių problemų.
Jau daugiau nei dešimtmetį įvairios žiniasklaidos priemonės periodiškai grąžina tą pačią bauginančią istoriją: Rusija bet kurią akimirką užpuls Baltijos šalis. Kiekvieną kartą ši žinutė skamba dramatiškai, kategoriškai ir pateikiama taip, tarsi būtų neišvengiama. Tačiau realybėje šios prognozės dažnai remiasi ne analize, o spekuliacijomis, politiniais interesais ar paprasčiausiu sensacingų antraščių troškimu.
Naujausias pavyzdys – žinomų tarptautinių agentūrų teiginiai, esą JAV žvalgyba mano, jog Rusijos prezidentas planuoja ne tik visiškai kontroliuoti Ukrainą, bet ir rengiasi užgrobti Lietuvą, Latviją bei Estiją. Šį kartą istorija subliuško garsiai ir viešai: JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Tulsi Gabbard griežtai paneigė šiuos teiginius, pavadinusi juos tiesiog melu ir propaganda.
SN inf.