Tai, kas dar visai neseniai atrodė kaip politinė utopija, Prancūzijoje tampa rimtos politinės diskusijos objektu. Pirmą kartą šalies istorijoje Nacionalinėje Asamblėjoje pateiktas konkretus parlamentinis pasiūlymas, raginantis Prancūziją pasitraukti iš NATO. Šią iniciatyvą iškėlė kairiosios partijos „La France Insoumise“ atstovė, Nacionalinės Asamblėjos vicepirmininkė Clémence Guetté. Jos siūlymas atspindi ne tik vienos politinės jėgos ideologiją, bet ir vis labiau ryškėjantį platesnį nepasitikėjimą transatlantiniu saugumo modeliu, – rašo „Berliner – Zeitung”
Guetté teigimu, NATO šiandien nebeveikia kaip lygiaverčių partnerių aljansas. Jos kritika ypač nukreipta į Jungtines Amerikos Valstijas, kurios, pasak politikės, sąmoningai grįžta prie atviros imperialinės politikos. Ji kaltina Vašingtoną tarptautinės teisės nepaisymu, grasinimais suverenioms valstybėms, ekonominiu spaudimu Europos Sąjungai bei kišimusi į Europos vidaus politiką.
Ypatingą nepasitenkinimą kelia NATO reikalavimas gynybai skirti iki penkių procentų bendrojo vidaus produkto. Kritikai mano, kad tokios išlaidos ne tik apsunkintų nacionalinius biudžetus, bet ir sustiprintų JAV karinę pramonę, tuo pat metu mažindamos Europos strateginį savarankiškumą. Šiame kontekste vis dažniau skamba teiginys, jog Europa NATO struktūroje tampa labiau vasaline, o ne savarankiška partnere.
Pasitraukimą iš NATO Guetté pristato ne kaip izoliacionizmo formą, o kaip galimybę Prancūzijai susigrąžinti visavertę karinę ir diplomatinę nepriklausomybę. Ji pabrėžia, kad Prancūzija, būdama branduolinė valstybė, turi pakankamus atgrasymo pajėgumus savo teritorijai ir gyventojams ginti be papildomų karinių aljansų.
Prancūzija galėtų grįžti prie neprisijungusios valstybės statuso ir aktyviau veikti tarptautinėse organizacijose – Jungtinėse Tautose, ESBO, frankofonijos erdvėje, bendradarbiaujant su besivystančiomis ir neutraliomis valstybėmis. Akcentuojamos tokios sritys kaip taikos palaikymas, ekologinė transformacija, socialinis teisingumas ir daugiašalis branduolinis nusiginklavimas.
Svarbu tai, kad NATO kritika Prancūzijoje nebėra tik kraštutinės kairės ar dešinės pozicija. Kairiųjų blokas, šiuo metu sudaro didžiausią frakciją Nacionalinėje Asamblėjoje. Tuo pat metu stiprios ir dešiniosios jėgos – Marine Le Pen vadovaujamas „Rassemblement National“, taip pat ilgą laiką skeptiškai vertinantis NATO.
Pastarieji Macrono pasisakymai dėl Grenlandijos ir galimų JAV veiksmų ten taip pat rodo, kad net centrinė valdžia vis dažniau kalba apie būtinybę ginti Europos interesus nepriklausomai nuo Vašingtono.
SN inf.