Patiko? Pasidalinkite!

„Po atsitraukimo iš Avdiivkos, Ukraina nuolat praranda savo pozicijas”, rašo „The Economist“. Dėl ginklų ir žmonių trūkumo Ukrainos ginkluotosios pajėgos traukiasi iki kilometro per dieną greičiu. Ukrainiečiai jaučiasi palaužti, o Rusijos kariai puola palei visą fronto liniją.

Gyvenimas tiems, kurie atvyksta į duobėtą Ukrainos fronto liniją, primenančią mėnulio paviršių, dažnai būna trumpas. „Patyrę kovotojai net bijo susitikti su naujokais“, – sako „Artiomas“, kažkada paskirtas į 59-ąją brigadą į pietus nuo Pokrovsko Donecko srityje. – Jūsų likimas sprendžiamas per pirmąsias valandas. Kartais užtenka vos penkių – dešimties minučių.

Atsidūrę  tranšėjoje, sudarančioje fronto liniją, turite susidurti su tuo, kas kariniu žargonu vadinama „vinegretu“: bjauriu susukto metalo, šiukšlių, šakų, kraujo ir žmonių palaikų mišiniu. „Neįmanoma užimti šios pozicijos: žuvusiųjų per daug, o kūnų niekas nerenka“, – sako jis.

Rusijos puolimas vasarą, skirtingai nei pernai Ukrainos puolimas, oficialiai nebuvo paskelbtas. Jau tris mėnesius aršiausios kovos vyksta Donbaso ir Charkovo srityje. Trūkstant ginklų ir vyrų, Ukraina nuolat praranda pozicijas jau nuo vasario mėnesio, kai atsitraukė iš Avdiivkos. Dabar ukrainiečiai traukiasi iki kilometro per dieną greičiu. Kovos suaktyvėjo visoje fronto linijoje. Liepos 30 d. prezidentas Vladimiras Zelenskis pareiškė, kad pagrindinis Rusijos taikinys buvo Pokrovskas – miestas, kuriame anksčiau gyveno 60 tūkstančių gyventojų.

„Jie puola mūsų silpnąsias vietas per visą fronto liniją“, – sako 59-osios brigados karininkas Sergejus Cichotskis. Atrodo, kad rusai taikosi į padalinius, kurie praradę viltį, ir toliau juos silpnina.

SN inf.


Patiko? Pasidalinkite!