Lietuvoje vis dažniau susidaro įspūdis, kad valstybę valdo ne tauta, o siauras politinių padugnių klanas. Jie kalba apie demokratiją, bet svarbiausi sprendimai priimami be žmonių atsiklausimo. Konstitucija jiems tampa ne įstatymu, o patogia dekoracija – prisimenama tada, kai naudinga, ir ignoruojama tada, kai trukdo.
Konstitucija aiškiai sako, kam priklauso galutinė valdžia. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 straipsnis skelbia:
„Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu.“
Ši nuostata nėra simbolinė. Ji įtvirtina principą, kad esminiai valstybės sprendimai negali būti priimami už tautos nugaros.
Tačiau realybėje matome priešingą praktiką. Sprendimai, turintys ilgalaikių pasekmių šalies saugumui, ekonomikai ir kasdieniam gyvenimui, stumiami tyliai – be referendumų, be tikros diskusijos, be visuomenės mandato.
Įsitraukimas į Ukrainos karo klausimus pateikiamas kaip savaime suprantamas faktas. Ne diskusijos objektas, ne tautos pasirinkimas, o politinis sprendimas, priimtas „už mus“. Nepriklausomai nuo to, kas ką palaiko ar kam prieštarauja, principas turėtų būti vienas: tokio masto sprendimai negali būti daromi apeinant žmones.
Tas pats kartojasi ir su kariniais poligonais. Vietos bendruomenės apie juos sužino tada, kai sprendimai jau priimti. Jokio referendumo, jokio realaus dialogo, jokio pasirinkimo. Tik raginimas susitaikyti ir priimti tai kaip „neišvengiamą būtinybę“.
Žmonės paverčiami statistiniais vienetais – biomasėmis, kurias galima perkalbėti, išgąsdinti ar nuraminti. Čia svarbų vaidmenį atlieka žiniasklaida. Vietoje klausimų – paruoštos nuomonės. Vietoje analizės – emociniai šūkiai. Vietoje faktų – moralizavimas.
Seimas balsuoja drausmingai, dažnai net neslėpdamas, kad sprendimai ateina „iš viršaus“. Prezidentas, kuris pagal Konstituciją turėtų būti jos garantas, per dažnai lieka stebėtojo vaidmenyje arba pritaria sistemai. Atsakomybė ištirpsta institucijų grandinėje, kol galiausiai jos nebeprisiima niekas.
Tai ne vienos partijos ar vieno politiko problema. Tai – valdymo kultūros krizė. Kai sprendimai priimami be tautos, valdžia praranda visišką pasitikėjimą.
Demokratija nėra vien balsavimas kas ketverius metus. Demokratija – tai nuolatinis atsiskaitymas tautai. Kol Konstitucijos 9 straipsnis ignoruojamas, kalbos apie demokratiją lieka tuščia antivalstybininkų retorika.
Lieka paprastas, bet esminis klausimas: jei svarbiausi valstybės sprendimai nebesprendžiami referendumu, kieno vardu iš tikrųjų valdoma Lietuva?
Šveicarija kaip pavyzdys
Ši šalis laikoma viena pasiturinčiausių, stabiliausių ir demokratiškiausių pasaulyje. Ir tai nėra atsitiktinumas.
Nuo 1990 metų Lietuvoje buvo surengta apie 14–15 referendumų, iš kurių didelė dalis neįvyko dėl aukštų kartelių. Tuo tarpu Šveicarijoje per tą patį laikotarpį įvyko daugiau nei 200 nacionalinių referendumų ir balsavimų. Šveicarijoje žmonės reguliariai sprendžia mokesčių, gynybos, migracijos, socialinės politikos ir tarptautinių susitarimų klausimus. Valdžia ten nėra virš tautos – ji veikia su tautos mandatu.
Būtent todėl Šveicarija yra ne tik turtinga, bet ir stabili valstybė: sprendimai priimami ne prieš žmones, o kartu su jais. Tai tiesioginė demokratija veiksme – ne deklaracijose, o realiame valdyme.
Todėl pabaigai dar kartą drąsiai sakau: Lietuvą šiandien valdo saujelė padugnių, ignoruojančių tautos valią ir Konstitucijoje įtvirtintą pareigą.
Ukrainoje nebuvo laikomasi konstitucijos. Saujelė maištininkų užgrobė valdžią. Dėl to atsiskyrė Krymas ir Donbasas. Dėl konstitucijos pažeidimo prasidėjo maištininkų suorganizuota antiteroristinė operacija – pilietinis karas šalies viduje. Donbasas paprašė Rusijos pagalbos. Rezultatas dabar gerai matosi – Ukraina grąžinama į Rusijos sudėtį.
Lietuvoje irgi taip pat pažeidinėjama Konstitucija, nes svarbiausi klausimai nesprendžiami referendumu. Net valdžia yra ne renkama, bet paskiriama, imituojant rinkimus. Dėl šios priežasties Lietuva irgi neteks valstybingumo – bus grąžinta Rusijai.
O kaip gali buti kitaip jeigu apsoliuti dauguma Lietuvos kumeciu net nezino kas tai per daiktas ta konstitucija ir su kuo ta konstitucija valgoma . Uztenka tau Vaidai del tu baudziauninku pergyventi. Ju jau nepakeisi ir neperdarysi. Tokie buvo per amzius. Tokie ir bus. AMEN. .
Kaip nebūtu liudna, bet taip Dieve…