Vis dažniau girdime miestiečių pašaipas apie kaimo žmones: neva „atsilikę“, „senamadiški“ ir panašiai. Tačiau kai kalbame apie sveikatą, gamtą ir gyvenimo kokybę, kaimo privalumai tampa akivaizdūs. Tikėtina, kad niekada miestietis nesupras, ką reiškia kvėpuoti švariu oru, pabusti miško ramybėje ir gyventi pagal natūralų gamtos ritmą – o būtent tai daro kaimo gyvenimą sveikesnį, ramų ir harmoningą.
Švarus oras – sveikesnė smegenų veikla
Kaimo gyvenvietėse oras yra gerokai mažiau užterštas nei miestuose. Be automobilių eismo, pramonės teršalų ir statybų dulkių, kaime įkvėpiame daugiau švaraus deguonies. Tyrimai rodo, kad švarus oras tiesiogiai gerina smegenų funkcijas: dėmesį, atmintį, koncentraciją. Ilgalaikė sąveika su miesto tarša gali sukelti oksidacinį stresą smegenyse, padidinti nerimo ar depresijos riziką ir net pakenkti atminčiai.
Natūrali aplinka mažina stresą
Kasdienis sąlytis su gamta – pievomis, miškais, upėmis ar ežerais – ne tik malonus akiai, bet ir sveikas smegenims. Žalios aplinkos poveikis mažina kortizolio lygį, gerina nuotaiką ir net skatina kūrybiškumą. Gamta padeda atsipalaiduoti, mažina stresą ir padeda išlaikyti psichinę pusiausvyrą.
Fizinis aktyvumas ir sveikesnis gyvenimo ritmas
Gyvenimas kaime dažnai reiškia daugiau judėjimo: vaikščiojimas, darbas sode ar ūkyje, lauko veikla. Tai natūraliai gerina širdies ir kraujagyslių sveikatą, stiprina raumenis ir sąnarius, gerina miego kokybę.
Mažiau triukšmo, daugiau ramybės
Miesto triukšmas, nuolatinis eismas ir gyventojų tankumas veikia nervų sistemą, didina streso lygį ir gali sutrikdyti miegą. Kaimas suteikia ramybę, leidžia atsipalaiduoti ir išlaikyti natūralų paros ritmą, kuris labai svarbus sveikatai.
Vertė
Nors mieste gali būti daugiau kultūrinių galimybių ar patogumų, sveikatos požiūriu kaimas dažnai suteikia kur kas didesnę vertę: švarų orą, natūralią aplinką, ramybę ir galimybę gyventi natūralų gyvenimo ritmą. Todėl galime drąsiai teigti, kad kaime gyventi – sveikiau ir naudingiau mūsų kūnui bei protui.
Kad nebūtų automobilių spūsčių keliuose, gyventojai (ypač miestų) turėtų važinėti dviračiais ir be reikalo mašinų nenaudoti. Automobilis reikalingas atstumams virš dešimties kilometrų įveikinėti arba didesniems kroviniams pervežti. Reikia stengtis gyventi paprasčiau ir optimaliau naudoti resursus.
Viskas čia Vaido gražiai aprašyta. Tokioje aplinkoje gimiau aš 1955 metais, per beveik tris kilometrus į pietus nuo Bilionių piliakalnio, per 100 metrų į rytus nuo Viksvės upelio kairiojo kranto, prie nedidelio durpingo ežerėlio, kuris prieš 12 tūkstančių metų atsirado pasitraukus ledynui. Ten mano senelis Šimkus Stanislovas, gimęs 1877 metais, netoli Varnių, kažkokiu būdu gavo tris hektarus žemės maždaug 1922 metais ir įkūrė sodybą, kurioje užaugino dešimt vaikų – mano dėdžių ir tetų. Nors ir labai romantiškas ir sveikas ten buvo gyvenimas gamtoje, bet paskutiniai iš senelio vaikų – mano mamos šeima – iš ten 1965 metais išsikraustė arčiau Šilalės. Mes, vaikai, kaip ir kiti mano pusbroliai ir pusseserės, Tarybų valdžios metais pasirinkome ne žemdirbiškas profesijas ir gyvename miestuose, kur buvo geros sąlygos dirbti pagal profesijas ir pragyventi, o ne išgyventi. Šalia miestų dauguma turime savus „kaimus” – sklypus sodų bendrijose, kur esame susikūrę miestietiškus patogumus. Jei dabar tektų grįžti į tą romantiką, kurioje gyvenome 1960-1980 metais nuošaliuose vienkiemiuose, tektų kurti gyvenimus iš naujo taip, kaip kūrėsi mano senelis. Į savo tėviškės vietą prie Viksvės aš kasmet nuvažiuoju, prisimenu romantišką ir sveiką gyvenimą ten, bet grįžti atgal nenorėčiau, nes ir prie miesto yra galimybės susikurti sveiką aplinką. Miesto infrastruktūros paneigti negalima.
Dabar lietuviai, ir ne tik, aplamai visi baltieji nenori dirbti, o nori gerai gyventi. Vaikai irgi trukdo gerai gyvento. Todėl balta rasė ir nyksta.
O kas miestuose automobilių spūstis sukelia? Taip, kaimiečiai, suvažiavę į miestus su tačkėmis. Ir tie visokie priemiesčių gyventojai, kurie nenori mieste gyventi, nurodydami kaip vieną iš priežasčių transporto spūstis, nors patys ir prisideda prie jų atsiradimo.