Kodėl aš neorganizuoju politinių pasipriešinimų ir nesteigiu partijos, arba kodėl nestoju į jau egzistuojančias partijas? Pagrindinė šiandienos problema yra tame, kad dauguma galvoja, kad pakanka kaip avinams susiburti į bandą ir pakeisti valdžią. Aš sakau, kad to nepakanka.
Pradžiai norint kažką pakeisti, reikia turėti nors kiek žinių, kaip veikia žmonijos valdymo mechanizmas. Antra, norint susivienijus kažką nuveikti, būtina suderinti moralinius principus ir vertybes. Trečia, būnant tamsos pusėje, prieš tamsą laimėti nėra jokių šansų. Apie visa tai ir daugiau, vaizdo įraše:
Iki žemaičių lietuviams toli. Jei kalbėtume apie partijos kūrimą, tai to neigti tiesiog negalima. Susikūrę partijos ims valdžią, o nepartiniai tik los, o išdavikų karavanas keliaus. Niekada to nebus, kad į partiją subėgs vienminčiai. Šeimoje du žmonės ir tai ginčijasi, kartais iki skyrybų. Kuriant partiją tiesiog reikia apsitarti dėl trijų pagrindinių kampų. O dėl kitų dalykų teks spręsti susirinkus. Tarkim: tradicinės vertybės, socialiai orientuota ekonomika ir valstybingumo išsaugojimas. Kai tik partijos apžioja daugiau – švietimo reforma, kultūros reforma, sveikatos reforma, teisėtvarkos reforma, teisėsaugos reforma ir kitos reformos, tai kaip partijoje galima susitarti, kai mes norim griauti (reformuoti) Lietuvą? Nereikia kovoti, nereikia pulti reformuoti. Reikia saugoti ir kurti.