Pristatome naujausią Prezidento Vytauto Landsbergio kūrinį. Šiame kūrinyje galima įžvelgti negeras Vytauto nuojautas apie artėjantį poilsį kapinėse – jis rašo taip tikroviškai, lyg jau būtų miręs, ir perduoda mums, koks tai jausmas. Vytautai, meldžiame, prašome tave – neišeik, dar pabūk, mums tavęs labai reikia (Landsbergio liudytojai).
VAKARAS KAPINĖSE
Tokia tyluma, nė garselio upelio lakštingaly.
O bet vakaras gyvas!
Sugulę kauleliai ir kramės pasišneka –
draugiškas kolektyvas.
Pas vieną buvo atėję giminės.
Jų rankinėj kalbėjosi padijas.
Tai dabar tie numirę nežymiai dalijasi
ką sakė tolimas pasakų radijas.
Štai kur poezija!
Rečiausias reiškinys Lietuvoje…
Jau seniausiai būtina leisti „Raštus“ ir įtraukti į lietuvių kalbos mokymosi programas mokyklose!
Paralelinio pasaulio valdovas greitai iskeliaus i savo pasauli paskui rusiska laiva amen.
Greitai, oi gretai bus visaliaudinė šventė.
Nors senas ožys
Bet labai baidys
Net ir vakare
Tyliuos kapuose
Požemy mekens
Tyloje rudens.
Amen.