Vedybų sutartis – tai sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant atskirai.

Jeigu santykiuose vedybinei sutarčiai teikiama pirmenybė,  tai reiškia, kad santykių prioritetas būna finansinis. Vadinasi, vienam ar kitam sutuoktiniui tai yra svarbiausia gyvenimo vertybė, kurią jis bijo prarasti.

Jeigu žmonės nutarė tuoktis, ir vienas iš sutuoktinių nepasitiki savo antrąja puse, tai kokio velnio jiems išvis tuoktis?

Vedybinės sutarties pavyzdys

Tarkime, susituokė jauna pora, kurios vienas iš sutuoktinių turi turtingus tėvus, pasiryžusius jaunavedžiams nupirkti būstą. Tėvai nori garantijos, jog skyrybų atveju neatsitiktų taip, kad būstas bus padalintas lygiomis dalimis pusiau ir tokiu būdu jie praras dalį savo pinigų.

Vis dėlto, šioje vietoje pagrindinę rolę turi atlikti patys sutuoktiniai, tarpusavyje aptardami, ar verta tokią sutartį daryti.

Manipuliacijos vedybine sutartimi, kai ji pasirašyta tėvų pageidavimu

Vedybinė sutartis nėra pavojinga, jei sutuoktinių vertybės yra šeima, santykiai, dvasinė abipusė darna, o materializmas yra paskutinėje vietoje. Viskas priklauso nuo sutuoktinių pasaulėžiūros, intelekto lygio bei vertybių.

Visai kas kita, jei vertybė būna daiktai. Deja, bet tėvų norus pildantys turtuolių vaikai retai kada būna prasmingai išauklėti. Problema tame, kad patys daiktai laimės nesuteikia. Jei svarovskio kristalais ar deimantais puoštas žiedas suteiktų laimės, juos žmonės nešiotųsi su savimi ir visada būtų laimingi.

Materialios vertybės viso labo tėra žmogaus iliuzija, kad daiktai jį padarys laimingu. Daiktai tėra laikina laimė. Tikroji laimė yra darna šeimoje, meilė, abipusis supratimas ir dvasinė harmonija.

Gyvenimas su turtuoliu ar žmogumi iš pasiturinčios šeimos, dažniausiai, bus paremtas materialiomis vertybėmis. O menkiausio konflikto metu bus priminta antrai pusei, kad ši gali susidėti daiktus ir palikti namus.

Ką tokiu atveju daryti antrajai pusei, kuriai nepriklauso turtas ir skyrybų atveju ji galėtų dalintis tik bendrai užgyventą turtą, arba tiesiog pasiimti savo asmeninius daiktus ir ieškotis pas ką prisiglausti?..

Po tokių manipuliacijų galima drąsiai teigti, kad įjungtas skyrybų laikrodis

Konfliktui nurimus, gyvenimas prasideda iš išskaičiavimo. Antroji pusė, kuri buvo „krapštoma“ lauk iš namų, to antrą kartą patirti nenorės!

Atrodys, kad gyvenimas tęsis kaip tęsėsi, tik šis žmogus jau nuo to momento kurs planus, kurie garantuotų, jog menkiausio barnio metu jam netektų atsidurti gatvėje.

Toks vedybinis gyvenimas padaro abi puses įkaitėmis. Viena tampa turto įkaite, o kita baimės, kad gali būti išmesta lauk iš namų be skatiko.

Pavyzdys, kai susituokusiųjų šeimą valdo ir jai vadovauja vienos ar kitos pusės tėvai

Šitokie tėvai tiesiog užsiima psichologiniu smurtu. Jie tiesiogiai arba netiesiogiai valdo antrąją pusę, kuri skyrybų atveju liktų be turto. Jai nurodinėjama, įsakinėjama, šantažuojama, o kartais net tiesiogiai panaudojama fizinė jėga.

O šantažuojančių tėvų atžala bijo ką nors prieš savo tėvus pasakyti. Bijo, nes jeigu tokie tėvai kišasi į jų vedybinį gyvenimą, greičiausiai, jie yra nuo šių tėvų priklausomi. Tėvų dukrelei ar sūneliui sunku pasakyti prieš visų gerbiamą pasiturintį poną tėvą žodį, kad šis negražiai elgiasi ir kišasi į jų gyvenimą.

O jeigu abu sutuoktiniai dar ir dirba tėvų įmonėje ir yra visiškai finansiškai nuo jų priklausomi, tada situacija tampa dar sunkesnė. Kai kurie tėvai net sąmoningai įdarbina savo sūnaus ar dukros antrąją pusę pas save ir taip visiškai ją „užvaldo“.

Pasitaiko atvejų, kai tėvai, įdarbinę savo įmonėje marčią ar žentą, juo naudojasi. Jam paskiria atlikti juodžiausius darbus, jausdami, kad gali taip elgtis, kadangi tas žmogus nuo jų priklausomas. Liepia jam klastoti buhalteriją, arba tiesiog atlikti kažkokius veiksmus, kurių negalima pavesti svetimam žmogui.

Tokiu atveju, antrajai pusei tenka išgyventi siaubingas kančias, galinčias nuvesti net iki depresijos, arba peraugančias į kažkokią aktyvią veiklą, kurioje būtų galima nuo tokių santykių pabėgti. Silpnesnės psichikos žmogus gali pasinerti į alkoholio ar narkotikų liūną, norėdamas svaigalų pagalba pabėgti iš šios būsenos.

Vieni nuo minėto psichologinio smurto sustiprėja, o kiti, neatlaikę, viską meta ir pabėga. Pirmieji, dar gyvenant kartu, tiesiog pradeda kurti planus, kaip iš šios situacijos išeiti. Kuria ilgalaikius planus, kuriems įgyvendinti gali prireikti ir daugelio metų. Pradeda slėpti nuo antrosios pusės pinigus, kad „išvarymo“ atveju būtų kaip ir kur gyventi.

Arba, tiesiog, pradeda ieškoti kito žmogaus, kuris atitiktų jo vertybes ir pasaulėžiūrą.

Patarimas planuojantiems sudaryti vedybines sutartis ir nuo jų kenčiantiems

Jeigu žmonės nutarė tuoktis iš meilės, apie jokias vedybines sutartis negali būti nei kalbos. O jeigu viena iš sutuoktinių pusių jos prašo, siųskite ją po velnių, kad ir kaip tai būtų skaudu. O jeigu to reikalauja tėvai, juos taip pat siųskite po velnių! Tėvus po velnių reikia siųsti abipusiu sutuoktinių susitarimu!

Turintiems vedybines sutartis ir nuo jos kenčiantiems, yra stebuklingas patarimas. Pakeiskite savo pasaulėžiūrą, kurioje turtai užimtų paskutinę vietą gyvenime, o pinigų reiktų tik tiek, kad pakaktų pragyvenimui ir malonumus teiktų ne materialūs dalykai.

Po to susiraskite sau antrąją pusę, kuri taip pat vertintų tikrus jausmus, tikrą laimę, o ne meilę daiktams. Suradus tokią antrą pusę, gyvenimas radikaliai pasikeis į gera, o ano, „sutartinio“ sutuoktinio, nenorėsite net prisiminti kaip baisiausio košmaro.

Vedybinė sutartis yra kapitalizmo pasekmė, kuri sugriovė daugelio šeimų gyvenimus.

Eligijus Ruginis

Patiko? Pasidalinkite!