Ar apie tokią Lietuvą žmonės svajojo, kurioje jau ruošiamasi statyti dešimtą karinį poligoną? Negana to, Lietuva naujam vokiečių kariniam miesteliui skolinasi 540 mln. eurų, kad ten galėtų apgyvendinti 4 000 vokiečių karių. Karinis miestelis apims 170 hektarų plotą, jame bus nutiesta 11 kilometrų kelių, pastatyta apie 150 pastatų, įskaitant medicinos, apgyvendinimo, mokymo patalpas, angarus, sraigtasparnių nusileidimo aikšteles ir kitus statinius.
KAM pranešimas:
„Europos investicijų bankas (EIB) planuoja paskolinti Lietuvos verslui 540 mln. eurų karinio miestelio Rūdninkuose statybai į pietus nuo sostinės Vilniaus, taip pabrėždamas Europos kolektyvinį įsipareigojimą stiprinti gynybos infrastruktūrą ir atgrasymo pajėgumus. Naujojoje bazėje Rūdninkuose bus perkelta Vokietijos brigada, sustiprinsianti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos greitojo reagavimo pajėgumus regione.
„Ši investicija yra istorinis įvykis stiprinant Lietuvos nacionalinį saugumą ir NATO kolektyvinę gynybą. Rūdninkų karinis miestelis ne tik sustiprins mūsų gynybinį pajėgumą, bet ir taps nuolatine Vokietijos brigados, kuri yra NATO atgrasymo regione kertinis akmuo, tarnybos vieta. EIB parama yra aiškus ženklas, kad Europos atsparumas prasideda nuo bendros valstybių atsakomybės“, – pažymėjo krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė
Rūdninkų karinio miestelio, kuris bus įkurtas 35 kilometrai nuo sienos su Baltarusija, antrojo etapo statybos darbai turėtų prasidėti 2026 m. Projektas apims 170 hektarų plotą, jame bus nutiesta 11 kilometrų kelių, pastatyta apie 150 pastatų, įskaitant medicinos, apgyvendinimo, mokymo patalpas, angarus, sraigtasparnių nusileidimo aikšteles ir kitus statinius.
„Tai – svarbus žingsnis, rodantis, kaip mes remiame Europos saugumo stiprinimą. Finansuodami didelio masto karinės infrastruktūros statybą, parodome, kad esame pasirengę tenkinti kintančius regiono gynybos poreikius. Tai atitinka ir didėjantį EIB vaidmenį užtikrinant stabilumą visoje Europos Sąjungoje,“ – sakė EIB prezidentė Nadia Calviño Liuksemburge, kur susitiko su Lietuvos finansų ministru Rimantu Šadžiumi.
Ši iniciatyva yra strategiškai svarbi NATO rytinių sienų gynybai. Rūdninkai yra netoli siauro koridoriaus – vienintelio sausumos kelio tarp Baltijos valstybių ir likusios NATO bei ES teritorijos. Šis koridorius, vadinamas Suvalkų koridoriumi, pietryčiuose ribojasi su Baltarusija, o šiaurės vakaruose – su Rusijos Kaliningrado eksklavu.
Numatytas EIB finansavimas yra dalis neseniai išplėstos veiklos saugumo ir gynybos srityse, įtraukiant karines investicijas, atitinkančias ES tikslus stiprinti pasirengimą ir krizių valdymą. Patvirtintas EIB finansavimas galės būti skirtas Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos atrinktiems privataus sektoriaus projekto įgyvendinimo partneriams.
„Labai vertinu neįkainojamą EIB patirtį ir finansinę paramą įgyvendinant Rūdninkų projektą, kuris sustiprins Lietuvos gynybos pajėgumus, – kalbėjo Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius. – Jau matome finansinės diplomatijos rezultatus ir galime drąsiai teigti, kad EIB dalyvavimas prisidės ne tik prie Lietuvos skolos tvarumo ir stipresnės fiskalinės pozicijos, bet ir prie mūsų šalies saugumo.“
Birželio 19 d. posėdyje Liuksemburge EIB Direktorių valdyba patvirtino 540 mln. eurų paskolą šiam projektui. Šis pritarimas atveria kelią teisinėms ir finansinėms deryboms dėl paskolos. Jos turėtų įvykti per artimiausius mėnesius.
EIB finansavimas Rūdninkų karinio miestelio įrengimui padės paskirstyti projekto išlaidas, suteikiant įmonėms, dalyvaujančioms viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės (VPSP) iniciatyvoje, finansavimą. Be to, EIB Krašto apsaugos ministerijai jau teikia konsultavimo paslaugas, siekdamas užtikrinti, kad VPSP susitarimai atitiktų rinkos standartus ir geriausią praktiką.
Rūdninkų kariniame miestelyje bus dislokuota apie 4 000 vokiečių karių ir 750 civilių.
2025 m. balandžio mėn. Vokietija aktyvavo 45-ąją Vokietijos ginkluotųjų pajėgų (Bundesvero) tankų brigadą, vadinamą brigada „Lietuva“. Vokietijai tai – pirmasis nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos užsienyje dislokuojamas brigados dydžio dalinys.”
Parengta pagal KAM inf.
Gintautai, va kaip reikia skolintis, o ne kokius varganus 200,000…
Nerašinėk nesąmonių. Viską reikės grąžinti. Iš mūsų visų kišenių, todėl mokesčiai bus didinami. Nori, nenori, JIE turės juos pakelti, jei nepadidins dabar, tai po metų ar dviejų didins ar įves naujus mokesčius, kurie bus dar didesni, nei dabar… Deja…
Aš galvoju, kad mūsų valdžia viską daro labai išmintingai. Ta antirusiška politika yra tik gudri apgaulė Lietuvai priešiškų šalių, kurios nori ją sunaikinti, kaip to norėjo 1941 metais, ir dar anksčiau, Vokietija. Iš tikrųjų, Lietuvos valdžia kryptingai bendradarbiauja su Rusija, panašu, ruošdama visas Pabaltijo respublikas sugrąžinti ten, kur jos buvo senovėje. O tos karinės bazės pravers, nes valdžia supranta, kad jų reikės Rusijai, kuri visada gynė Lietuvą ir Latviją su Estija nuo kryžiuočių.
Kai rašote dislokuota, rašykite geriau ” bus perkelta „
Labai dziugu matyti Jusu pastaba (ne „komentara”)!
(Neturiu Lietuvisko srifto – dar laukiu kol Antanas Noreika pataisys klaidas kur rase anksciau kad padariau))
Labai dziugu matyti Jusu pastaba (ne „komentara”)!
(Neturiu Lietuvisko srifto – dar laukiu kol Antanas Noreika pataisys klaidas kur rase anksciau kad padariau))