Manome, kad šį kartą pavyko iššifruoti Vytauto Landsbergio skleidžiamą koduotą žinią.

Akacijos motyvas įvairiuose kontekstuose įgyja simbolinę arba alegorinę reikšmę. Ji gali skirtis priklausomai nuo konkrečiame kontekste pripažįstamos priešistorės, žodžio etimologijos ir kt.

Vytautas Landsbergis.
ĮVYKIAI
Kiekvieno mūsų tyko
senų žmonių nelaimės.
Baltų akacijų civilizacija
veikiausiai baigias.
Žiūrėk, jau ir įvyko.

Šiuolaikiniuose Biblijos vertimuose hebraiškas žodis šitah (dgs. šitim) verčiamas kaip „akacija„. Taigi lietuviškuose vertimuose – K. Burbulio (visa Biblija) ir A. Rubšio (Senasis Testamentas) – skaitome, kad Dievo nurodymu izraelitai naudoja akacijos medieną įrengdami Padangtę (Iš 26:16, 26, 32, 37), jos aukurą (27:1), kartis aukurui nešti (27:6), Sandoros skrynią (Iš 25:10 ir Įst 10:3). Pranašo Izaijo knygoje (Iz 41:19) Dievas žada apželdinti dykumą; tarp kitų augalų minima šitah-akacija, ir tai vienintelis atvejis Tanache, kai šis žodis panaudojamas vienaskaita. Toroje minimos ir vietovės, į kurių vardus įeina šis žodis: Abel Šitimai (Sk 33:49) ir Šitimai (Sk 25:1, Joz 3:1, Mch 6:5); manoma, kad tai ta pati vietovė.

Šv. Jeronimo lotyniškoje Vulgatoje žodis šitim tik transkribuojamas (Iš 25:9-10 skaitome facietis […] arcam de lignis setim), o vns. šitah parinktas atitikmuo spina – „erškėtis“.

Graikiškoje tradicinėje Septuagintoje šitim verčiama kaip „negendamas medis“, o šitah – kaip bukas (bukmedis). Klasikiniame angliškame vertime – „Karaliaus Jokūbo versijoje“ – abiejose vietose tik transkribuojama. Taigi biblinio medžio šitah tapatinimas su kuria nors akacijos rūšimi yra gana naujas. Tačiau internetinė Katalikiškoji Enciklopedija teiginį, kad šitah yra akacija, pristato kaip faktą ir nurodo šias akacijos rūšis: acacia seyal ir acacia tortilis. Kiti šaltiniai prideda dar šias rūšis, augančias Sinajaus dykumoje ir Jordano slėnyje: acacia albida ir acacia iraqensis.

Patiko? Pasidalinkite!