Vytautas Landsbergis. Nuotoliniu būdu atėjo Viešpats.

“Kadangi mano namuose prie stalo buvo ypatingas susitikimas (susitiko trys šeimos moterų kartos), laukti Kūčių nakties nebuvo sunku. Į tvartą negalėjau užeiti. Nes keliai užtverti. Taigi, nuėjau į feisbuką.

Virtualus tvartas su savo dėmesio pritrūkusiomis varlėmis, rupūžėmis ir „VL/GL“ iš Seimo. Pasirodo tai visai ne mitas. Gyvuliai išties prašneka. Bet… Argi galima juos lyginti su šventais gyvulėliais šalia ėdžių, kur gulėjo Kūdikėlis Jėzus?
Tai – niekam tikę Žemės kirminai, parsidavę monetai, kuri niekada neatstos tikrojo turto – miškų, sveiko valgio, gaivaus oro, brangiausiosios motulės Gamtos prieglobsčio.
Bet argi asfaltu šlifuotos galvos ką nors suvokia apie tai? Kaip kad ir šis menkysta? Dabar jis mano esąs suvokiantis klimato kaitą ir gerbiantis mokytus žmones. Šlykštesnio gyvulių ūkio už Seimą nesu mačiusi.
Ir štai! Žiūrėkit! prabilo kiaulė apie gamtą, slapta po kojom lovį apsižergus. Veidmainiškumo siela prisikėlė ir drumsčia purvinus vandenis ežero dugne.

Dovilė D.”