Ukrainos prezidentas atvyko į Vašingtoną su aiškiu tikslu: gauti paramą — ypač ilgo nuotolio ginklų, kuriais manoma, būtų įmanoma priversti Rusiją sėsti prie derybų stalo. („He came to Washington to make the case for U.S. Tomahawk cruise missiles and other military assets.“)
Trumpas prieš pat susitikimą kalbėjosi su Putinu telefonu, o artimiausiu metu planuojamas jų susitikimas Budapešte. Tad susitikime su Zelenskiu – Trumpo pozicija jau buvo paveikta artėjančių Rusijos–JAV planuojamų diplomatinių sprendimų.
Vienas iš svarbiausių Trumpo pasiūlymų – kad abi pusės sustotų ten, kur dabar yra frontas: „stop where they are“. Trumpas teigė, jog būtų geriau taika be perdėtos ginkluotės eskalacijos, kad nebūtų tolimesnių aukų.
Zelenskis po susitikimo sakė pritariąs šiai pozicijai kaip galimam pirmam žingsniui taikos link: „Turime sustoti ten, kur esame… tada kalbėtis.“
Zelenskis tikėjosi susitikime gauti aiškų pritarimą ar pažadą dėl Tomahawk tipo raketų — instrumento, kuris leistų Ukrainai smogti giliau Rusijos teritorijoje ir stiprinti derybinį spaudimą.
Tačiau Trumpas, nors nenurodė visiško neigimo, bet pasisakė abejingai: jis sakė tikintis, kad tokios raketos nebus reikalingos, pabrėžė riziką jas suteikti Amerikos interesams, ir sakė, jog pirmiausia nori derybų, o ne karinio eskalavimo.
Vienas anonimiškas šaltinis susitikime teigė, kad susitikimas buvo „tough“ (sunkus), emocingas momentais — nors nebuvo viešų šauksmų — o Trumpas laikėsi griežtos pozicijos tomis temomis, kurios galėjo pakenkti deryboms.
Paskutinis Trumpo ir Zelenskio susitikimas atskleidžia aiškią ambiciją – transformuoti kovinę paramą į derybų instrumentą. Trumpas linksta link diplomatinio sprendimo, siūlydamas „sustabdyti, kur esame“, ir vengti ekstremalios ginkluotės eskalacijos. Zelensky sutinka su šiuo požiūriu kaip galimu pirmu etapu, tačiau reikalauja daugiau – kad būtų aiškus planas dėl teritorijų, saugumo garantijų ir reali protokolinių pokyčių struktūra.
Ar tai bus tik laikinas stabtelėjimas ar naujas diplomatinis posūkis – priklausys nuo Rusijos reakcijos, tarptautinių jėgų spaudimo, JAV politinės valios ir pačios Ukrainos pasirengimo derėtis.
Taigi, nors Budapeštas tampa derybų platforma dėl savo geografinės padėties ir Orbáno ryšių su abiem pusėmis, praktikoje toks pasirinkimas kelia daug politinių rizikų. Ukrainai ir jos sąjungininkams tai gali atrodyti kaip per didelė nuolaida Maskvai, todėl Budapeštas greičiau taps realia Ukrainos ir Rusijos karo taikos sostine.
SN inf.