Gitanas Nausėda skelbė ir skelbia, kad Lietuva nepirks elektros iš Baltarusijos bei nesuteiks Astravo AE Kruonio HAE rezervų

Zigmas Vaišvila sukritikavo Lietuvos politikų sprendimus dėl Baltarusijoje pastatytos atominės elektrinės bei viešus prezidento Gitano Nausėdos pasisakymus apie boikotą. Savo mintimis Zigmas pasidalino Facebook puslapyje.

Signataras rašo, kad jam gėda dėl Lietuvos „politikų-beraščių“, priėmusių įstatymą dėl „nesaugios“ elektros nepirkimo iš Baltarusijos. Be to, politiką papiktino ir Nausėdos sprendimas pasirašyti tą įstatymą.

„Klausimas tik, ar jie beraščiai, ar tokiais turi apsimesti ir kodėl? Negi jie nieko negirdėjo apie penkių valstybių bendrą energetinę sistemą, reikalavimus jos funkcionavimui ir saugumui? Negi jie nežino, kaip perkama elektros energija iš bendro tinklo?“ — užduoda klausimą Vaišvila.Be to, jis pabrėžia, kad dar jam dar labiau gėda dėl Nausėdos viešo pareiškimo, kad Lietuva nesuteiks Kruonio HAE rezervų Baltarusijai.

„Neadekvatūs yra taip viešai kalbantys ir tokius veiksmus darantys mūsų politikai“, — rašo jis.

Politikas priminė ir panašų istorinį atvejį, susijusį su Vytautu Landsbergiu. Pasak jo, panašiai, kaip dabar Nausėda, savo laiku bandė elgtis tuometinis Lietuvos Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, „naudodamasis savo padėtimi, pabandęs triukšmingai sustabdyti penkių valstybių (Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos ir Rusijos) Vilniuje pasirašytą tarpvalstybinę sutartį dėl bendros energetinės sistemos eksploatavimo ir jos saugumo užtikrinimo“.

„Tuomet profesionalūs Lietuvos energetikai parodė stuburą ir viešai paaiškino „didžiajam energetikos profesoriui“, kas yra energetinė sistema, tinklas ir kaip jie veikia. Mandagiai pasakius, pastatė mūsų Seimo Pirmininką į vietą — viešai pasakė, kad Seimo Pirmininkas nesikištų ten, kur jis nieko neišmano ir kas nėra jo kompetencija“, — primena Vaišvila.

Jis rašo, kad elektros energijos perdavimo tinkle veikiančiam kiekvienam elektros energijos gamybos vienetui turi būti užtikrinta rezervinė galia. Kad netikėtai ar planine tvarka jam nustojus veikti, nedelsiant pradėtų veikti kitas panašios galios elektros energijos gamybos vienetas. Antraip elektros energijos perdavimo tinklus gali ištikti liūdnas likimas.

Štai I-ajam Ignalinos AE reaktoriui rezervinę galią užtikrindavo visada pasiruošęs veikti energetinis vienetas Elektrėnuose, II-ajam reaktoriui — Kruonio HAE. Tam ji ir buvo statyta.Pasak jo, Rusija priėmė adekvatų sprendimą po 2012 metais įvykusio referendumo, kai Lietuva nutarė nebestatyti atominių jėgainių, sustabdyti Baltijsko AE statybą Kaliningrado srityje.

„Šiandieniniai Lietuvos energetikai, panašu, kad stuburo neturi. Ne tokie, kaip užgrūdinti „sovietiniai“ energetikai. Šiandieniniai tyli ir leidžia mūsų politikams visiškai nusipolitikuoti. Ir rizikuoti mūsų sąskaita. Įsivaizduoju, ką apie mus dėl tokių mūsų politikų mąsto ne tik kitų šalių energetikai, bet ir TATENA.

Lietuvos, kaip TATENA narės, politikams pravartu būtų žinoti, kad jokia AE nebus eksploatuojama, jei nevykdys TATENA reikalavimų. Norėtųsi viešai matyti tą medžiagą, kurios pagrindu Lietuvos Prezidentas taip viešai pasisako. Labai abejoju, kad mūsų Prezidentas yra susipažinęs su dokumentais“, — piktinasi Vaišvila.Todėl jis siūlo prezidentui išreikalauti dokumentus ir paskelbti, ką „Andriaus Kubiliaus vadovaujama Lietuvos Vyriausybė tuomet pasirašė su Baltarusijos Vyriausybe dėl Astravo AE statybos“.Savo ruožtu jis pats jau kreipėsi į valdžią prašydamas pasiaiškinti dėl tų sprendimų.

„Tuo metu raštu siūliau Lietuvos Vyriausybei ir Prezidentei Grybauskaitei vietoje Visagino AE statyti Baltarusijoje bendrą jėgainę į šiaurės-rytus nuo Drūkšių ežero toje vietoje, kurią Baltarusija siūlė prieš Ignalinos AE statybos pradžią. Tik tuomet TSRS Ministrų Taryba prieš Lietuvos valią pasirinko Drūkšių ežero aikštelę. Kubilius ir Grybauskaitė tylėjo ir, velnias žino, ką drauge su Baltarusija darė. Kaip ir dujų „Independence“ projektą Visagino AE projektą nusprendė įgyvendinti vieni patys. Nesidalinti su kitais“, — aiškina politikas.

Pasak jo, turint Kruonio HAE argumentą, „adekvatūs Lietuvos politikai tartųsi su Baltarusija dalykiškai dėl elektros energijos kainų valsybiniame lygyje“ ir nepaliktų šios prekybos abiejų pusių suderintiems privatiems tarpininkams, „vaidinantiems elektros energijos laisvos rinkos spektaklį“.

Ginčas dėl Baltarusijos atominės elektrinės

Ryšiai tarp Vilniaus ir Minsko pablogėjo dėl Baltarusijos AE statybų. Objektas yra Gardino regione, 50 kilometrų atstumu nuo Lietuvos sostinės. Lietuvos netenkina statyboms pasirinkta vieta.

Lietuvos politikai mano, kad Baltarusijos AE kelia „grėsmę“ nacionaliniam saugumui, ir paragino kaimynines šalis boikotuoti projektą. Tačiau niekas nepalaikė Vilniaus.Tuomet Lietuvoje įstatymų lygiu nuspręsta uždrausti elektros energijos importą iš trečiųjų šalių, kur yra „nesaugios“ atominės elektrinės.

Tačiau Minskas ne kartą pabrėžė, kad jėgainė statoma laikantis saugos standartų, o tarptautiniai ekspertai jau patvirtino, kad kaimyninėms šalims nėra pavojaus.Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai.Kita vertus, pasak daugelio ekspertų, Lietuva nepajėgs boikotuoti Baltarusijos branduolinės energetikos objekto ES lygiu, nes net „broliškos“ valstybės — Latvija ir Estija — labai atsargiai žiūri į atšiaurius Vilniaus pareiškimus ir veiksmus.

SN inf.

Patiko? Pasidalinkite!