Tai, kas vyksta Lietuvoje nuo 2014 metų, tikrai labai primena profašistinio Smetonos režimo valdymo laikus. Atviri politiniai persekiojimai,  politiniai teismo procesai, masinis šmeižtas pažangių žurnalistų ir opozicijos veikėjų atžvilgiu tapo norma.

Tačiau tai, kas prasidėjo 2018 m. rudenį, rodo pokyčius represinių struktūrų veikloje. Gruodžio 19 d. paaiškėjo, jog dar lapkričio pradžioje slapta suimtas Algirdas Paleckis. Per pastaruoju metų tokio įvykio politinėje byloje tikrai nebuvo.

Šiomis dienomis gauta informacija, jog A. Paleckis buvo pagrobtas  pakeliui į Latviją. Informacija atėjo iš ,,visažinių” pusės.  Kas jie tokie? Tai tie patys ,,tylintys visažiniai“ (negausi žmonių grupelė), kurie nuo gruodžio 19  d. palaipsniui pripažįsta, jog žinojo, kad patyręs opozicijos lyderis uždarytas už grotų, tačiau tylėjo. Kodėl tylėjo? Atsakymas toks- ,,nenorėjo pakenkti tyrimui“. Kitaip sakant, jiems Paleckio likimas tai smulkmena, o štai lietuviško gestapo  veiksmai normalūs, kaip gi galima jiems trukdyti.

Spalio mėnesį su A. Paleckiu teko bendrauti mėnesio viduryje-apie spalio 14-15 d., po to jis  telefonu pasveikino mane  gimtadienio proga (spalio 21). Buvome aptarę dėl galimo susitikimo lapkritį, antroje mėnesio pusėje. Nuo lapkričio vidurio telefonu jam skambindavau kas trečią dieną, deja telefonas būdavo atjungtas. Pamaniau gal išvykęs, neužilgo grįš. Tačiau ir gruodžio pradžioje Paleckio rasti nepavyko, manęs apie jį teiravosi įvairūs žmonės, kurie irgi negalėjo jo rasti. O pasirodo, jog gestapo smogikai jį pagrobė pakeliui į Latviją. Štai todėl jis  pats negalėjo pranešti apie kritinę padėtį. Nes buvo staiga pagrobtas. Pritaikytas ne tradicinis modelis, kai vykdoma krata namuose, po jos žmogus sulaikomas arba ne.

Kitu atveju pritaikytas tradicinis modelis.  Gruodžio 18 d. ryte   operatyvinė grupė apsupo  istoriko Valerijaus Ivanovo namus ir pradėjo laužtis pro duris.  Jis dar spėjo paskambinti keliems pažįstamiems žmonėms. Tada įsiveržę policijos pareigūnai darė kratą, išnešė daug daiktų, suėmė ir išvežė ir patį V. Ivanovą. Po dviejų parų istoriką paleido, jam pateikė įtarimus dėl pagadinto dujinio pistoleto laikymo. Ginklas neveikiantis, bet tai  gestapui nė motais.

Ževžikovas- ,,Kratos įvydytos mano bute ir darbovietėje“

Su represijomis taip pat susidūrė  Socialistinio Liaudies fronto (SLF) valdybos narys Andrejus Gorbatenkovas,  kitas šios organizacijos narys, verslininkas Leonas Minkevičius bei kiti SLF atstovai. Gruodžio 26 d. vakare  man paskambino SLF valdybos narys Pavelas Ževžikovas  ir pranešė, jog gruodžio 18-ają pas jį  vykdytos kratos. ,,Anksti ryte išvykau į darbą, ir greitai po to į namus įsiveržė policijos operatyvinė grupė. Jie ilgai kratė namus, išnešė kompiuterius, ir daug kitų daiktų. Beje, išneš net medalį, kurį gavau už aktyvų dalyvavimą Tarptautiniame jaunimo festivalyje 2017 m. rudenį. Apie 11 valandą   operatyvinė grupė atvyko į mano darbovietę, ir čia vykdė kratą, išnešė darbinį kompiuterį.  Aišku tai nėra malonūs įvykiai, tuo labiau kad esu taikus žmogus, niekada nesusijęs su  jokiu banditizmu“.

Po  Sausio 13-osios palaipsniui įsigalėjo nuožmus korumpuotas režimas

Neseniai baigėsi politinės bylos, kuriose teisti žinomas žmogaus teisių gynėjas Donatas Šulcas, žurnalistai Vaidas Lekstutis, Aurimas Drižius, Giedrius Grabauskas, žinomi visuomenės veikėjai Olegas Titorenko ir  Žilvinas Razminas. Už grotų jau keli metai laikomas pulkininkas Jurijus Melis. Vis dar teisiamas žurnalistas bei  leidėjas Povilas Masilionis ir eilė kitų politiškai persekiojamų piliečių. Nuo sausio 1 d. nuožmių veiksmų imtasi ,,Laisvo laikraščio“ atžvilgiui. Smarkiai apribojus jo platinimą, šiam leidiniui keliamos didžiulės problemos.

Persekiojamas ir antifašistas Viačeslavas Titovas, jis buvo kratomas, šmeižiamas, užvesta baudžiamoji byla. Ir visa tai dėl jo pasakytos tiesos apie nacistinį nusikaltėlį Adolfą Ramanauską-Vanagą.  Vyksta jo apklausos, štai sausio 4 d.  jis vėl  apklausiamas prokuratūroje. Tokia Lietuva, kurioje represijos liejasi kaip iš gausybės rago. Tai kaip  jaustis sausio 13-ają?  Šio straipsnio autorius, kaip ir daug jo bendražygių, tą lemtingą sausį budėjo prie parlamento Vilniuje. Deja, jau seniai nusivylėme landsbergizmu. Mes norime tikros laisvės, o ne jos imitacijos, norime taikos ir tautų draugystės, o ne karo kurstymo  ir rusofobijos bei antisemitizmo plėtros. Gal Lietuvai verta pasimokyti demokratijos iš normalių šalių- Prancūzijos, Čekijos, Suomijos? Ten nevyksta masinės politinės represijos.

Giedrius Grabauskas

Patiko? Pasidalinkite!