Rugsėjo pirmoji. Atsimenu -(ame) kokia tai buvo jaudulio ir vaikiško šurmulio pilna šventė visai šeimai. Tada (tarybiniais laikais) rugsėjo pirmoji tikrai buvo ŠVENTĖ ir tėvams ir vaikams.

Dabar: nesusipratimų, neaiškumų, neapibrėžtumų, nekonkretumų, klasių atskirtumų, klasiokų tarpusavio bendravimo ribojimų – politinio absurdo vakarienė. Kaukėmis, neapsaugančiomis nuo nieko, o ypač nuo valdžios, – ubagams sugalvoto viruso, žeminantis tęsinys.

Daugiabučių kiemuose – nei „virvėmis“ į mokyklas einančių mokinių su gėlių puokštėmis rankose, nei virpančio, mažų sielų laukimo pirmos pamokos. Kontroliuojamoje nestabilumo atmosferoje – tik dirbtinis, reklaminis, valdžios užsiundytas, nuo mažens bauginantis pandeminis absurdas ir tik.

Nors, saugaus fiktyvumo mokslo metų pradžia suskirstyta griežtai pagal valandas, po oficialios dalies, jaunimas renkasi kur?.. Taip, kavinėje-bare. Kaip visada be jokių kaukių ir be jokių vieno metro atstumų. Ką jie apie ką galvoja – spėliokite patys.

Dabartinis mokslas, tai jau nebe švietimas, o greičiau sorošiškai luošinamos tautos kraupus tamsinimas. Dabartinė valdžia, žinoma, to „nemato ir nesupranta“. Dabartinei valdžiai – protaujantys, arba mąstantys ubagiukai ir ubagėlės šiukštu nereikalingi ir nepageidaujami. Todėl, ir praktikuojamas „mokymas-pasityčiojimas“ nuotoliniu būdu. Diplomą išduos bet kokiu atveju.

Tik jo vertė bus nulinė. Baudžiauninkams to pilnai užtenka. Išmokai mokykloje padėti parašą ir tu jau profesorius. Kaip prie Smetonos. O ponų vaikams yra visai kiti kriterijai. Jie, dabartinio, tautos išdavikų elito, pratesimas. Ponų vaikams, net įstatymas, leis trinti užpakalius Seime, šalia savo tėvų ir senelių, nuo 21 metų amžiaus. Na o liaudžiai – pandeminio viruso kaukių priespauda ir priverstiniai skiepai – nuo noro ilgai gyventi, arba susilaukti pilnaverčių palikuonių.

Na ką gi. Labas rugsėjo pirmoji, tokia kokia esi. Kokios užsitarnavome, tokią tave ir turime. Paskutinio skambučio dieną aplaistėme. Pirmą žinių ir nežinios dieną, pagal tradiciją, irgi atsipalaiduosime skandindamiesi alkoholyje. Dabar be šito – nebemadinga, – vaikų traumavimas. Mokslas, žinoma, yra šviesa, bet kai tunelio gale tik gąsdinimai skiriamaisiais srautais, neapibrėžtumai ir pandeminis absurdas, drąsiai galiu sakyti, kad balanos gadynėje buvo geriau.

Patiko? Pasidalinkite!