Patiko? Pasidalinkite!

Kai sukyla skrandy makaronai

Sudėlioti ne pagal šviežumą,

Skubu melstis, švenčiausiai Madonai,

Tai, – kur šunį vedžioja prie krūmų.

 

Nuo E priedų visi taip išlepom.

Nebederinam nieko su niekuo.

Po ranka kas papuola, tą tepam,

Kepenims garsiai išstenint: „Dėkui“.

 

Skrandžio rūgštį gesiname „Soda“.

Uždegimą pristabdome „Nošpa“.

Sėdim, ant supandeminto puodo, –

Katalikiškai vergiškom rožom.

 

Esam tai – ką į mus kromai kiša

Per visur – kur tik randa skylutę.

Nuo E priedų ir Covid – išklišę

Gulim, tol kol gyvi, prieš saulutę.

 

O valdžia susiėmusi pilvą

Žvengia – Vytauto kuino balsu.

Spęsdama, vis naujas siaubo kilpas,

Tiems, kas be globalizmo pasų.


Patiko? Pasidalinkite!