Patiko? Pasidalinkite!

Mūsų valstybė, kaip ir visas pasaulis, išgyvena keistus laikus. Atrodo, kad viskas pradėjo lįsti į viršų. Ypač „tautos patriarchų“ tikrieji veidai. Kažkada buvo daina: „kas man iš tos laimės ir iš tos garbės“. Ir staiga – jos greitai prireikė!

Gal visą tą garbę paskyrė 1 mln. emigravusiųjų? (Esu tikra, kad ne visi emigravo vien dėl pinigų). Arba nykstantys Lietuvos provincijos kampeliai? O gal darbuotojai, netenkantys darbo dėl „tautos patriarchų“ išsigalvotų problemų dėl Baltarusijos, netinkamo pavadinimo, „karūnos depresijos“ arba dar velnias žino ko? Velnią paminėjau ne veltui.

Išties, mes netapome gerovės valstybe, kaip mums buvo žadama, o ta vieta, kur net pats pragaro valdovas gali sprandą nusisukti. O liaudis, net ir žinodama tiesą, tupi tarp keturių sienų, nes neva net pati „šunauja“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Žiurkės metai baigėsi. Užtenka urvuose sėdėti. Viskas jau nusikelia net į valdžios pamirštą Dzūkiją.

Padangų gaisro ekologinė katastrofa Alytuje, į kurią keliskart nusispjovė centrinė valdžia, plyni kirtimai Varėnos rajone, net planuojamas karinio poligono įrengimas! Ir taip vis kaip diena, taip naujiena. Druskininkuose „landsgrybinių gaujai“ užkliuvo sanatorija „Belorus“. Įmonė žlugdoma dėl to, kad ji priklauso Baltarusijai. Ir tai – nusikaltimas. Įsivaizduojat? O amerikiečių įmonės Lietuvoje, gaminančios prekes ne Lietuvai, bet JAV – jau teisėta? Bet tai dar ne pabaiga.

Darbo neteks 400 lietuvių. Ir ką jiems daryt? Į užsienį bėgt? Kur jie ras kitas darbo vietas? Gabrielius Landsbergis liepė darbuotojams nesipiktinti, kadangi jie dirba nusikaltėliams. Rašau šį straipsnį todėl, kad šitie padugnės, naikindami mano gimtąjį kraštą žinotų, jog žmonės tikrai nenusileis iki tokios beprotybės. Ir nuo jų melo jau pykina.

Kiekviena vagystė dangstoma nacionaliniu saugumu. Ekologinės problemos, tiek Alytuje, tiek Klaipėdoje arba Vilniuje, pasirodo, nėra reikšmingos problemos. Problema yra tualetai, jų skirstymas į lytis, riešutų sviesto gamybos firmos pavadinimo neatitikmuo, skiepų vagysčių tyrimas, Baltarusijos pavadinimo klausimas ir t.t.

Lietuva – įdomi šalis. Grybų sostinėje stūkso auksiniai tualetai, Vilniuje – „nuogų užpakalių“ pliažai šalia vietos, kur buvo nukankinti kovotojai už laisvę, auksiniai šaukštai kariškiams, sklypai ir įmonės, kainuojančios 1 eurą… Nors tai, kas vyksta pasaulyje, yra dar didesnė beprotybė. Londono muziejuje garbinamas metalo laužas ir didžiulė užpakalio skulptūra, muzika apie lovos reikalus ir degeneratus nusikaltėlius, įvedinėjama tvarka pagal mažumų norus.

Turime prisiminti vyresniosios kartos vertybes, jie ištvėrė tikrąsias problemas. O mes gyvename laikais, kada visiškais niekais užsiimanti valdžia įvedinėja įstatymus.

„Savo nekaltų žmonių aimanoms ir kančioms akla valstybė ir visuomenė, apsimetanti, kad nematė vaiko ašarų, negirdėjo jo klyksmo, švenčianti ir šokanti ant savo pačios suluošintų ir pražudytų vaikų kapų, neturi ateities“. Nijolė Sadūnaitė.

Sausio 13 – oji neturi būti šventinė diena. 14 žuvusiųjų nenusipelnė tokio pasityčiojimo. Jie turi būti pagerbti uždegus žvakutę tyloje. Ir ne kitaip.

Dovilė


Patiko? Pasidalinkite!