Ar mes tikrai esame pasiruošę permainoms?

Reikia pripažinti jog dabartinė sistema, kurioje mes gyvename, iš daugelio žmonių tiesiog padarė besaikius ir nesąmoningus vartotojus, kurie aplink save naikina visa kas gyva, o po savęs dažniausiai palieka tik šiukšlių krūvas, kuriomis jau užtvindyti ištisi Žemės vandenynai… (vienas tokių vartotojų esu ir aš pats…)

Akivaizdu, jog tokia sistema turi aiškias savo vartojimo ribas, o tai reiškia, kad ir vartotojų kiekis tokioje sistemoje yra ribotas. Ir taip, kalba eina apie kryptingą ir kruopščiai planuojamą žmonių (vartotojų) mažinimą. Ir, rodos, šioje vietoje užuot mažinus žmonių (vartotojų) skaičių, reiktų tiesiog pakeisti pačią sistemą, kuri iš esmės yra pražūtinga tiek Žemei, tiek ir pačiam Žmogui (vartotojui)…

Tačiau, norint pakeisti pačią sistemą iš esmės, reikėtų, jog pasikeistų ir Žmonių mąstymas, įpročiai, pasaulėžiūra, sąmoningumo lygis ir gyvenimo būdas…

O tą galima būtų padaryti, mano manymu, tik tuomet, kuomet žmogus jau nuo pat mažens būtų atitinkamai ugdomas. Ir tam prireiktų ne vienos kartos…

Tačiau šiandien mūsų vaikai mokyklose ir toliau yra ugdomi kaip besaikiai vartotojai, o ir daugelis sistema nepatenkintų žmonių, panašu, jog irgi neketina atsisakyti savo įprastinio gyvenimo būdo bei atitinkamai ugdyti savo vaikų pagal kitokią pasaulėžiūrą. Ir šioje vietoje aš matau labai daug problemų…

Panašu, jog žmonės ir vėl kyla, ir vėl vienijasi, ir vėl nori permainų… Žmonės ir vėl nori nuversti valdžią… Tačiau, nuvertę vienus, gausim kitus… Juk išties problema tai ne pačioje valdžioje, o sistemoje. Sistemoje, nuo kurios žmonės šiandien yra visiškai priklausomi… Aš tikrai esu už vienijimąsi ir už tvirtą savo pozicijos bei valios išreiškimą, už tai, jog reikia imtis atitinkamų veiksmų… Bet tai, kas vyksta šiandien Lietuvoje, vyksta visame pasaulyje…

Sistema yra globalinė. Ir tam, kad ji išgyventų, kai jau yra pasiekiamos jos ribos, ji dažnai keičia tiek valstybių sienas, tiek sąjungas, tiek jų ideologijos ir kryptis; ir tie pokyčiai dažniausiai vyksta per kruvinus perversmus, karus, kuomet žūsta milijonai žmonių, viskas yra sugriaunama ir tuomet vėl per naują reikia viską statyti… Ir šiandien aš užduodu tik vieną klausimą: ar mes tikrai esame pasiruošę perversmui? Kai sistemoje (dirbtinai ar ne dirbtinai) bus maisto stygius, ar mes turėsime užsiauginę savo maistą? Ar jo užteks ir mūsų artimiesiems bei draugams? Ar turėsime kuo apsišildyti savo namus? Ar šalia mūsų bus vieningi mūsų kaimynai, su kuriais būsime pasiruošę apginti savo namus ir artimuosius nuo tų žmonių, kurie bus visam šitam nepasiruošę ir vedami išgyvenimo instinkto bus pasiruošę užpulti ir apiplėšti tuos, kurie kažką turės…

Jokiais būdais nenoriu paišyti pasaulio pabaigos scenarijaus, tačiau artėja įdomus laikai ir gali atsitikti visaip… Jei pažiūrėtume į praeitį, tai perversmai vyksta periodiškai, ideologijos taip pat nuolat keičiasi… Panašu, kad ir dabar procesai jau pajudėjo… Ir lai jie juda, tiesiog kviečiu visus pagalvoti ir apie savo Žemę, savo maistą, saugią ir vieningą kaiminystę tiek sau, tiek ir savo vaikams, artimiesiems; pagalvoti apie kitokio pasaulio kūrimą.

Pasaulio, kuriame žmogus, užuot gyvenęs kaip vartotojas, gyvena kaip Kūrėjas; užuot naikinęs gamtą, ją myli ir puoselėja; užuot džiaugdamasis, kad kaimyno namas dega, kaimynai tampa geriausiais draugais ir vienas kitam tuos namus padeda pasistatyti ir juos saugoti. Ir jei jums šios mintys artimos ir jūs norėtumėte jas įgyvendinti, galite parašyti man į elektroninį paštą edmundas42@gmail.com ir aš būtinai su jumis susisieksiu.

Edmundas