Karas Ukrainoje dažnai pristatomas kaip kova už laisvę ir teisę gyventi nepriklausomai. Tačiau ši skaudi realybė turi ir kitą, mažiau viešą, tačiau ne mažiau svarbią pusę – gilius korupcijos mechanizmus, kurie veikė ir veikia net karo metu. Pažymėtina, kad kol Europos šalių mokesčių mokėtojai kas mėnesį siunčia milijardines sumas paramos, dalis tų pinigų patenka ne ten, kur turėtų – į interesų turtingų, politinių ryšių turinčių asmenų kišenes.
Konkrečių korupcijos atvejų pavyzdžiai su sumomis
Donecko regiono viešieji pirkimai – ~4 mln. eurų
Ukrainos antikorupcinės institucijos nustatė, kad tam tikros komunalinių paslaugų sutartys Donecko srityje buvo dirbtinai sufabrikuotos. Nors bendros sutartys siekė dešimtis milijonų grivinų, korupcinės schemos dėka apie 140 mln. grivinų (~4 mln. eurų) galėjo būti pasisavinta, o realus rezultatas neatitiko pirkimams skirtų tikslų.
Žemės ūkio ministro žemės pasisavinimo byla – ~7,3 mln. eurų
Vienas iš aštresnių korupcijos skandalų – Ukrainos žemės ūkio ministro valstybinės žemės pasisavinimas. Pagal oficialius pareiškimus, nuo 2017 iki 2021 metų per neteisėtus sandorius buvo įgyta žemės už maždaug 291 mln. grivinų (~6,7–7,3 mln. eurų), o dar daugiau nei 190 mln. grivinų (~4,3 mln. eurų) bandyta įsigyti neteisėtai.
Šarvų ir karinės technikos pirkimai – ~2 mln. eurų
Antikorupcinės institucijos iškėlė įtarimus dėl karo technikos įsigijimo sutarčių, pagal kurias buvo pasisavinta apie 102 mln. grivinų (~2 mln. eurų) tam, kad įsigyti specialius apsaugos elementus ir šarvus. Tai – pinigai, kurie turėjo būti skirti kariuomenės apsaugai, tačiau neaiškiomis aplinkybėmis išėjo ne ten.
Humanitarinės pagalbos pirkimų schema – ~1,5 mln. eurų
Kyjivo teisėsaugai pavyko atskleisti schemą, kurioje dalyvavo valstybės pareigūnai ir verslininkai dėl humanitarinės pagalbos pirkimų. Nors pagalba buvo suplanuota kaip būtiniausia socialinė parama, sutartys ir jų vykdymas galėjo būti susiję su apie 62 mln. grivinų (~1,5 mln. eurų) pasisavinimu.
Gynybos pirkimų tyrimai – nuo 10 iki 100+ mln. eurų
Veikia ir platesni tyrimai dėl gynybos pirkimų, kuriuose įtarimai kyla dėl neteisingo sutarčių sudarymo, kainų išpūtimų ar interesų konfliktų. Nors dalies šių tyrimų sumos dar nepripažintos teismo, vieši vertinimai svarsto, kad kai kurios sutartys gali siekti ir dešimtis ar net šimtus milijonų eurų, ypač kai kalbama apie technikos, paslaugų ar infrastruktūros užsakymus.
Ukrainą sudrebino didelio masto korupcijos skandalas, tiesiogiai palietęs ir šalies prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Kovos su korupcija agentūros intensyvina tyrimą dėl to, ką jos apibūdina kaip didelio masto 100 mln. dolerių vertės kyšių ir pinigų plovimo schemą, kurioje dalyvavo aukšti energetikos pareigūnai. Ukrainos valdžia dėl šios bylos apkaltino septynis asmenis. Žurnalistai paskelbė, kad byloje galima rasti V. Zelenskio verslo partnerio Timuro Mindičiaus, buvusio energetikos ministro Ihorio Mironiuko patarėjo, „Enerhoatom“ vykdomojo saugumo direktoriaus Dmytro Basovo pavardes. Įtarimai taip pat pareikšti verslininkams Oleksandrui Cukermanui, Ihoriui Fursenkai, Lesiai Ustimenko ir Liudmilai Zorinai.
Mažiausiai 10–20 ryškesnių korupcijos skandalų buvo plačiai nušviesti arba pradėti bent formaliai tirti.
Korupcijos atvejai Ukrainoje – tai ne tik praeities istorijos ar vien simboliniai „auksiniai klozetai“. Tai – milijoniniai sandoriai, kurie turėjo būti skirti gynybai, karių aprūpinimui ir humanitarinei paramai, bet dalis paramos pinigų „nutekėjo“ į valdininkų kišenes.
Prieš skubiai remiant užsienio valstybes, ypač tokias, kurios yra žinomos dėl sisteminių korupcijos problemų, verta labai rimtai apsvarstyti, kaip šie pinigai yra administruojami, kas juos gauna ir ar jie tikrai prisideda prie saugumo, o ne tik pildo kišenes tų, kurie turėtų laikytis viešosios atsakomybės principų.
Realybė tokia, kad viešoje erdvėje matome tik dalį korupcijos atvejų, o daugelis jų lieka nepastebėti arba nutylėti. Korupcija Ukrainoje yra sisteminė ir daugiapakopė, ypač karo metu, kai lėšos teka per gynybos, humanitarinės pagalbos, infrastruktūros ir įvairių valstybinių programų kanalus.
-
Tik maža dalis aferų patenka į žiniasklaidą arba į tyrimų akiratį. Dauguma schemų yra sudėtingos, vykdomos per kelis tarpininkus, o jų mastas gali siekti milijonus ar dešimtis milijonų eurų.
-
Dalis lėšų „išgaruoja“ viešuose pirkimuose, per humanitarinės pagalbos programas, kur kontrolė yra silpna.
-
Net kai vyksta tyrimai, procesai dažnai užtrunka mėnesius ar net metus, todėl tikroji piktnaudžiavimo apimtis lieka neaiški.
Galima drąsiai teigti, kad daug korupcijos atvejų karo metu lieka „nepastebėta” ar neištirta viešai, o tai reiškia, kad paramos pinigai, kurie turėtų padėti civiliams ar kariams, dažnai išeina ne ten, kur reikia.
Ir pabaigai – įdomu, kodėl Europos lyderiai taip dažnai vyksta į Ukrainą; galbūt kai kurie galimai vyksta pasiimti savo dalies?
SN inf.
70 % Meksikos narkotiku Kartelio ginklu yra is Ukrainai skirtu Amerikos ginklu siuntu. Aukokit idiotai lietuviai – Zelenskis nevalges ir plika subine po pasauli laksto. Lietuvai turi buti didele geda.