Be maisto, be plano, be atsargų: karo atveju Lietuvoje grėstų badas

Valstybinio audito 2023–2025 m. rezultatai atskleidė reikšmingus valstybės rezervo kaupimo ir valdymo trūkumus. Nustatyta, kad dabartinė sistema neužtikrina nei pakankamo atsargų kiekio, nei jų tinkamumo, nei operatyvaus pristatymo ekstremalios situacijos ar karo atveju.

Audito komiteto pirmininkas A. Skardžius, vertindamas audito rezultatus, pabrėžė, kad vykdytas pasirengimas krizėms yra aplaidžiai deklaratyvus. Pagal gyventojų aprūpinimo maistu algoritmą, iškilus pavojui valstybės saugumui, savivaldybės gyventojus maistu turėtų aprūpinti jau nuo ketvirtos dienos, tačiau nei viena savivaldybė maisto atsargų nekaupia, nes iki šiol neparengta įstatyminė bazė, įpareigojanti jas tai daryti. Valstybės rezervas taip pat nepakankamas, nors karas Ukrainoje prasidėjo prieš 4 metus, nei viena iš atsakingų ministerijų ir institucijų šiandien nėra sukaupusi reikiamų maisto, medicinos, susisiekimo, civilinės ir priešgaisrinės saugos priemonių atsargų.

A. Skardžiaus teigimu, nuo 2023 m. veikiantis ir už valstybės rezervo planavimą, valdymą ir kaupimą atsakingas Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) savo funkcijas vykdė netinkamai. Tai, kad iki šiol nėra sukurta tvari valstybės rezervo atsargų saugojimo ir pristatymo sistema, neparengtas ilgalaikis valstybės rezervo planas, rodo esminius planavimo bei finansų valdymo trūkumus ir  aplaidumą NKVC veikloje.

Per 2022–2025 m. pirmąjį pusmetį valstybės rezervo atsargoms kaupti ir tvarkyti panaudota tik 12,6 mln. eurų asignavimų, kas, pasak komiteto nario A. Zuoko, „realiai sudaro 1,5 euro vienam Lietuvos gyventojui per metus ir iš šios sumos dar reiktų atimti administravimo kaštus“.

Be kita ko, kyla klausimų, ar skirti valstybės biudžeto asignavimai buvo ir yra naudojami efektyviai: 2023 m. maisto atsargų įsigijimui buvo taikyti „žaliųjų pirkimų“ reikalavimai, kas ženkliai didina prekių kainą. Esamas maisto produktų atsargų kaupimas pagal rezervavimo sutartis su privačiais tiekėjais nepagrįstas kaštų ir naudos analize, atsargos saugomos nuomojamuose sandėliuose.

„Buvusi  XVIII-oji Vyriausybė didžiąją dalį šių problemų galėjo išspręsti europines RRF lėšas nukreipdama sandėliavimo infrastruktūrai sukurti bei rezervui kaupti, tačiau to nepadarė“, –akcentavo A. Skardžius.

Audito komitetas, susipažinęs su ataskaita, kovo mėn. planuoja grįžti prie jos svarstymo bei teikti siūlymus esamai situacijai spręsti.

LRS inf.

„Būkime vieningi“ rekomenduoja: kaip pasiruošti galimai krizei

Atsakingas pasirengimas prasideda nuo paprastų, bet svarbių žingsnių. Kiekviena šeima turėtų būti pasiruošusi bent 7 dienas savarankiškai išgyventi be išorinio aprūpinimo.

1. Maisto atsargos bent savaitei
Turėkite ilgiau negendančių produktų: makaronų, ryžių, kruopų, konservų (mėsos, žuvies, daržovių), aliejaus, cukraus, druskos. Nepamirškite produktų vaikams ar specialių poreikių turintiems šeimos nariams.

2. Vandens rezervas
Rekomenduojama turėti ne mažiau kaip 2–3 litrus vandens vienam žmogui per parą. Savaitei tai sudaro apie 14–20 litrų vienam asmeniui.

3. Vaistai ir pirmosios pagalbos priemonės
Turėkite būtiniausių medikamentų, tvarsčių, dezinfekcinių priemonių, receptinių vaistų bent kelioms dienoms į priekį.

4. Energijos ir šviesos šaltiniai
Žibintuvėlis, baterijos, įkraunama lempa, išorinė telefono baterija („power bank“). Jei įmanoma – alternatyvus šildymo ar maisto ruošimo būdas.

5. Dokumentai ir grynieji pinigai
Svarbiausių dokumentų kopijos (fizinės ir skaitmeninės), nedidelė grynųjų pinigų suma.

6. Informacija ir ryšys
Turėkite baterijomis veikiantį radiją ar kitą informacijos priėmimo priemonę, jei nutrūktų interneto ar mobilusis ryšys.