Artėjantis 2025–2026 m. šildymo sezonas Lietuvos gyventojams atneš didesnes sąskaitas už šildymą. Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus, pagrindinė priežastis – nuo 2026 m. sausio 1 d. įsigaliosianti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos panaikinimo tvarka.
„Didžiausią poveikį darys padidintas PVM tarifas. Anksčiau jis buvo 9 proc., o dabar bus 21 proc. Tai reiškia, kad prie realių šilumos gamybos sąnaudų teks pridėti dar 12 proc. – tai sukels didelį kainų šuolį“, – LRT radijui sakė V. Lukoševičius.
Kainų augimą lems ne tik mokesčiai
Nors PVM pokytis yra svarbiausias veiksnys, šildymo sąskaitas lems ir kiti dalykai:
-
Orai. Jei žiema bus šalta, suvartojimas išaugs. Pernai buvusi švelni žiema sąskaitas buvo sumažinusi.
-
Biokuro kaina. Lietuvoje centralizuotam šildymui daugiausia naudojamas vietinis biokuras, tačiau jo kaina prieš sezoną jau pakilo nuo 16 iki 18 eurų už megavatvalandę.
-
Infliacija ir atlyginimai. Pasak V. Lukoševičiaus, paslaugų ir darbo jėgos brangimas natūraliai prideda dar kelis procentus prie bendrų šildymo sąnaudų.
Vis dėlto jis pabrėžė, kad šilumos gamybos kaštai, neįskaitant PVM, iš esmės išliktų tokie pat kaip ir pernai, todėl kainų šuolį gyventojai pajus būtent dėl mokesčių.
Platesnis kontekstas
Lietuva jau kelerius metus pereina prie vietinio biokuro, todėl mūsų šildymo sektorius mažiau priklausomas nuo geopolitinių procesų, pavyzdžiui, gamtinių dujų kainų šuolių. Tačiau bendras išlaidų augimas vis tiek neišvengiamas.
Svarbu nepamiršti, kad kainų augimo laikotarpiu ypatingai jautriausi gyventojai gali pasinaudoti kompensacijomis už šildymą. Tai yra valstybės priemonė sumažinti finansinę naštą tiems, kurie labiausiai pažeidžiami.
Dėl ko tai daroma?
Biudžeto papildymas. Finansų ministerijos skaičiavimu, lengvatos atsisakymas galėtų papildyti valstybės biudžetą: numatoma surinkti apie 65,1 mln. eurų tik iš šildymo sektoriaus mokesčio pokyčių, – rašo Lrytas. Ankstesni vertinimai skelbė apie kur kas didesnę naudą – iki 200 mln. litų (~58 mln. eurų)
Verta paminėti ir paramą Ukrainai
Kalbėdami apie energetikos kainų augimą bei ekonominius iššūkius, ekspertai primena, kad tai glaudžiai susiję su platesne geopolitine padėtimi. Lietuva, kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, remia Ukrainą kovoje prieš Rusijos agresiją. Bendra Lietuvos suteikta pagalba jau 2023 metais siekė apie 1 mlrd. eurų, o artimiausiais metais planuojama skirti dar daugiau. Šie skaičiai yra neviešinami, bet manoma, kad šiai dienai Lietuva Ukrainai jau skyrė virš 2 mlrd. eurų paramos.
Todėl sprendimas atsisakyti PVM lengvatos šildymui vertinamas ir platesniame kontekste: valstybei reikia daugiau pajamų į biudžetą, nes šalia vidaus poreikių Lietuva yra prisiėmusi ir tarptautinius įsipareigojimus padėti Ukrainai. Tai ne tik moralinė pareiga, bet ir strateginis sprendimas, stiprinantis mūsų pačių saugumą regione.
Solidarumo žinia
Žmonėms svarbu suprasti, kad Ukraina šiandien yra mūsų visų saugumo garantas. Tai, ką darome remdami jos kovą, yra investicija į ateitį. Taip, dėl to gali tekti „susiveržti diržus“, bet tai laikina auka, palyginti su tuo, ką patiria Ukraina. Kai Ukraina laimės, bus galima kalbėti ir apie mokesčių mažinimą bei lengvatas, tačiau dabar svarbiausia – pergalė fronte ir saugi ateitis visame regione. Слава Україні! До перемоги!
SN inf.