Patiko? Pasidalinkite!

Vasario 18 d. Seimo Ateities komitete surengta virtuali diskusija su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto tyrėjais. Joje aptarta  ateities, kaip politinės filosofijos problema, ateities studijų ir scenarijų politologinė specifika ir prognozavimo metodai, pažangos samprata, šalies viešojo sektoriaus atsparumas krizių situacijose.

Mokslininkų nuomone, ateityje žmonija susidurs su dažnėjančiomis sisteminėmis, globalaus masto rizikomis, grėsmėmis ir krizėmis. Tikėtina, kad susidursime su, pavyzdžiui, pavojingomis infekcinėmis ligomis, dėl klimato kaitos dažnėjančiomis sausromis ir potvyniais, kibernetinėmis atakomis. Pasaulyje daugėjant ekstremalumų, auga ir jų žala ekonominei, socialinei ir kt. veiklai. Lietuvoje ypač aktualiu tampa viešojo sektoriaus atsparumo sisteminėms grėsmėms klausimas.

Valstybės valdyme šiandien dar mažai išplėtota atsparumo sąvoka jau dabar tampa kelrodžiu krizių valdymo kontekste. Pandemija atskleidė, kad konkrečių krizių modifikacijų nuspėti nėra įmanoma, ir jos niekada nebus analogiškos jau įvykusioms krizėms. Ateities prognozės turi remtis priežastiniais ryšiais, alternatyviais  scenarijais, o ne spėjimais, nuomonėmis ar pažiūromis. Valstybei aktualu ugdytis įgūdžius prisitaikyti prie naujos „pokrizinės“ realybės. Ypač svarbūs tampa prisitaikymo gebėjimai – ne tik atsilaikyti prieš krizę, bet ir išlikti gyvybingai.

Nors COVID-19 pandemija buvo tikėtina, prognozuojama mokslinėse studijose dar prieš keletą  ir daugiau metų, tai buvo ignoruojama ir jai nesiruošta. Tarnautojų gebėjimai, kompetencijos yra riboti, o visas viešasis sektorius sustabarėjęs – jam sunku absorbuoti ir prisitaikyti prie sparčiai kintančių sąlygų.  Valdymo sistema orientuota į iniciatyvos slopinimą, bet ne skatinimą, griežtą kontrolę, bet ne į lankstumą, nėra tolerancijos klaidoms mechanizmo, išankstinės kontrolės. COVID-19 išryškino atsparumo, kūrybiškumo ir lankstumo viešojo valdymo sistemoje trūkumą.

Diskusijoje pabrėžta, kad dabarties diagnostika, strateginės įžvalgos, ilgalaikis planavimas, daugiadisciplininės numatymo prieigos turi būti nuolatiniais valstybės strateginio valdymo ir valdysenos elementais.

Seimo Ateities komiteto ir VU TSPMI tyrėjų diskusijoje dalyvavo ir pranešimus pristatė filosofas prof. Alvydas Jokubaitis, politologai prof. Tomas Janeliūnas, prof. Vitalis Nakrošis, dr. Vilius Mačkinis, gynybos analitikas dr. Tomas Jermalavičius. Diskusiją moderavo politologė dr. Margarita Šešelgytė.

Kviečiame peržiūrėti visą įvykusios diskusijos įrašą:

LRS inf.


Patiko? Pasidalinkite!