Bažnyčios sakralumas nesuderinamas su politikavimu, teigia Lietuvos vyskupų konferencija. Ji taip reaguoja į feisbuke suaktyvėjusią kunigų agitaciją prezidento rinkimuose. O blogiausia, pasak buvusio ambasadoriaus prie Šventojo Sosto, kad visa tai tampa ne nuomonės reiškimu, o „pasidrabstymu“.
Nemažai dėmesio pastaruoju metu feisbuke sulaukė laisvės kovų dalyvis, disidentas kunigas Robertas Grigas, po pirmojo prezidento rinkimų turo čia rašęs „Sauliaus S. kolchozas pralaimėjo, bet gali laimėt Ingridos Š. naktinis gėjų klubas. Vis dėlto geriau jau Gitano N. Bankas“ (kalba netaisyta). Nuo jo neatsiliko Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kapelionu Arūnas Peškaitis, teigęs, kad I. Šimonytė siekia sunaikinti šeimą kaip visuomenės institutą, o jos pažiūros atrodo pavojingos, net kraupios.
Bažnyčią vertina kaip nuolaidžiaujančią pasauliečiams
Lietuvos vyskupų konferencija LRT.lt patikino, kad kunigai pašaukti skelbti Evangeliją ir tarnauti toms bendruomenėms, kurios jiems yra pavestos, o Bažnyčios sakralumas nesuderinamas su politikavimu.
Jeigu dvasininkas ragina balsuoti už konkretų kandidatą ar partiją, LVK pataria „švelniai atkreipti jo dėmesį, kad tai netinkama, jei nepadeda – informuoti bažnyčios kleboną, o jei agitacija nesiliauja – vyskupą“.
Kad kunigai ir vienuoliai neturėtų aktyviai dalyvauti politikoje ir politinių partijų veikloje, nurodoma ir Kanonų teisės kodekse, kuris apibrėžia bažnytinę teisę. Tiesa, numatoma viena išimtis – nebent kompetetingos bažnytinės valdžios sprendimu tai būtų reikalinga Bažnyčios teisėms ginti ar bendram gėriui skatinti.
R. Grigas LRT.lt komentavo, kad tokią Bažnyčios poziciją vertina nevienareikšmiškai. Viena vertus, jis sutinka, kad tapdamas politiniu veikėju, kunigas, kuris turėtų būti ganytojas visiems, gali dalį žmonių patraukti labiau, o dalį – atstumti. Tačiau, pasak jo, šiuo atveju sprendžiami egzistenciniai klausimai: homoseksualų partnerystės ir santuokos, abortai ir t. t.
„Manau, kad mūsų Bažnyčia, galbūt per daug nuolaidžiaudama pasaulietiniam politikų, vyriausybių spaudimui, taikosi prie dabar vyraujančios situacijos ir draudžia tikintiesiems pasisakyti apie tai, ką jie laiko vertybiškai svarbiais dalykais“, – kalbėjo jis.
Agitacinis plakatas ištrintas
Komentuodamas savo apsisprendimą aktyviai reikšti nuomonę apie konkrečius kandidatus į prezidentus, R. Grigas pabrėžė žodžio laisvę.
„Asmeniškai aš, kaip disidentas, esu nusistatęs tokią poziciją. Į jokias partijas nestoju, […] jokiu politiniu pareigūnu neketinu būti ar postą užimti, bet savo nuomonę apie tai, kas man atrodo teisinga ar neteisinga kandidatų ar partijų laikysenoje, manau, kad kaip kiekvienas pilietis, turiu teisę išsakyti. Manau, kad žodžio teisė yra prigimtinė žmogui, Dievo duota ir turiu teisę ja naudotis“, – komentavo jis.
LRT.lt susisiekus su A. Peškaičiu, jis teištarė, kad nekalbės apie tai nė pusės žodžio. Po kurio laiko ištrintas ir po socialinį tinklą sklidęs plakatas, kuriame – jo nuotrauka su citata, apie „ultraliberalių pažiūrų“ kandidatę. Tiesa, jį pagamino ne pats kapelionas, bet žodžiai – jo, rašyti komentuojant buvusios Lietuvos pranciškoniškojo jaunimo brolijos prezidentės Monikos Midverytės feisbuko įrašą. Jame raginta balsuoti už I. Šimonytę.
Kuris didesnis katalikas?
Buvęs ambasadorius prie Šventojo Sosto, filosofas Vytautas Ališauskas sako, kad tai, ką perskaitė R. Grigo pasisakymuose, jis greičiau pavadintų ne nuomone, o „pasidrabstymu“. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ jis pabrėžė, kad dvasininkas yra žmogus, kuris turi tarnauti visiems, nepriklausomai nuo jų politinių pozicijų.
„Įsivaizduokite, būdama I. Šimonytės rėmėja ateitumėte pas gerbiamą kunigą Grigą išpažinties. Ar jūs norėtumėte tai daryti, kai skaitote tokius dalykus?“ – retoriškai klausė jis.
Jis kaip sektiną pavyzdį minėjo Jurgį Matulaitį, kuris Lietuvai sudėtingais 1918–1919 metais sakė, kad į dialogą eiti reikia su visais.
„Prasideda kažkoks keistas teisimas, į kurį įsivėlė ir kurį sukėlė kunigai – diskutavimas, kas yra didesnis katalikas. Sakyčiau, tai nelabai krikščioniška, nelabai evangeliška“, – dabartinę situaciją apibendrino jis.
Įtaką turi didelę
Tokie kunigų paraginimai įtaką turi didelę, pabrėžia komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas. Ir nors kiekvienas žmogus turi teisę reikšti savo nuomonę, ne visi supranta, kad tai nėra oficiali Bažnyčios pozicija – tai tik vieno iš jos atstovų nuomonė.
„Faktas yra tas, kad labai karštu politiniu laikotarpiu matome labai aiškiai į politinį gyvenimą įsitraukusias vienos iš įtakingiausių profesijų, pašaukimų žmogų, kuris, išreikšdamas savo paramą, kartu ir prisiima tam tikrą atsakomybę. Klausimas, ar ta atsakomybė suvokiama“, – kalbėjo A. Katauskas.
Ir nors tikintieji, praktikuojantys katalikai tokią autoriteto žinutę, pasak komunikacijos eksperto, gali priimti labai tiesiogiai, kitiems ji gali turėti priešingą efektą.
Kunigai turi tarnauti visiems kas ponigus moka.Gal ivardysite ka kunigai daro uz dyka?
Nereikia visų pagal vieną kurpalių matuoti. Visokių kunigų yra, kaip ir visokių visų kitų žmonių.
Jei vyskupai ir bažnyčia kaip organizacija tyli, matydama iškrypėlių puolimą, šeimos griovimą, “keistus” popiežiaus reveransus, tai kodėl kai kurie kunigai negali pasisakyti šiuo klausimu? O 88-92 metais bažnyčia nepolitikavo?