Patiko? Pasidalinkite!

Gegužės 1-oji –tai Tarptautinė darbo žmonių solidarumo dieną. Lietuvoje  ji šiek tiek minima, tik reikia pripažinti, kad įtakingi klanai visaip stengiasi sumenkinti šios šventės svarbą.  Šiais metais Socialistinio Liaudies fronto atstovai nusprendė paminėti Tarptautinę darbo žmonių solidarumo dieną Šimonyse, nes sueina lygiai 70 metų, kai  nacistinis nusikaltėlis Antanas Starkus –Montė ir jo parankiniai susprogdino Šimonių kultūros namus, žuvo 16 žmonių,  14 sužeista. 1949 m. gegužės 1-ają A. Starkus su savo bendrais atėjo prie kultūros namų, kur vyko šokiai ir pro langą įmetė prieštankinę miną. Šio teroro akto organizatoriai: taip vadinamos Algimanto  apygardos vadai-Antanas Slučka-Šarūnas ir Antanas Starkus-Montė.

Į Kupiškio rajono Šimonių miestelį atvyko dvylika antifašistų-Socialistinio Liaudies fronto nariai ir rėmėjai. Pasisakė antifašistai B. Dilpšienė, F. Baliūnas, D. Šulcas, D. Survilienė, A. Kazlauskas, H. Juodiška, A. Janyšius, G. Grabauskas. Savo pasisakymuose pabrėžėme, jog darbo žmonių teises Lietuvoje vis labiau paminamos, garbinami nacistiniai nusikaltėliai-kaip J. Noreika,  J. Krikštaponis, J. Barzda, A.Starkus ir kiti Holokausto dalyviai, po karo-taikių Lietuvos žmonių žudikai. Prisiminėme prieš 70 metų nužudytus žmones, tai tikras pavyzdys kaip kadaise siautėjo dabar išgarbinti ,,miškiniai“. Algirdas Janyšius pacitavo ir savo straipsnį apie A. Starkaus-Montės nusikalstamą veiklą. Uždegėme žvakes, padėjome gėlių, tylos minute pagerbėme čia nužudytų žmonių ir kitų fašizmo aukų-milijonų žmonių  atminimą.

Beje, pereitų metų birželio 25 d.  A. Janyšius kreipėsi į mane dėl konkrečios temos.  Jis pateikė įdomius faktus, jog Dainų šventėje bus garbinamas Jonas Kadžionis, vienas iš ,,žymaus“ karo ir pokario veikėjo Antano Slučkos-Šarūno parankinių.  A. Janyšius teigia: ,, Jonas Kadžionis nužudė žmogų, ėjusį į mišką riešutauti. Užpuolė ir užmušė lazdomis (nusikaltimą įvykdė  kartu su savo žmona). Jis vykdė ir kitas piktadarybes-plėšimus, kūno sužalojimus. Tai patvirtina įvairių liudininkų parodymai-O. Bernatonienės ir kt. asmenų. Veikė tas ,,miškinis“ ilgai, bet 1953 metais J. Kadžionis priėjo liepto galą-buvo suimtas, nuteistas 25 metų įkalinimo bausme. Bausmę atliko, grįžo į Lietuvą. Gyvena iki šiol, yra visaip  garbinamas valdžios atstovų. Ir štai sužinojome, jog šitą veikėją garbins ir Kavarsko kultūros namų ansamblis Dainų šventėje. Į savo repertuarą jie įtraukė J. Kadžionį garbinančius tekstus. Ir aš, ir kai kurie kiti Anykščių rajono gyventojai piktinamės tokia padėtimi. Kas čia darosi? Kodėl garbinami tamsios reputacijos veikėjai?“.

Gavęs tokį piliečio kreipimasį, nusprendžiau pasiaiškinti, kas čia vyksta, jog net Dainų šventėje bus garbinami budeliai? Birželio 26 d. skambinau  Anykščių merui K. Tubiui. Tačiau jo rasti niekaip nepavyko, pavyko tik susisiekti su vicemeru S. Obelevičium. Jis teigė,  jog J. Kadžionis yra didvyris. Sakė jog neva nežino tokių tamsių jo biografijos faktų. Tačiau paklausus apie jo vadą A. Slučką-Šarūną, vicemeras jau atvirai pasakė-,,Taip, esu girdėjęs, kad A. Slučka gal ir susijęs su kai kuriais skandalingais įvykiais. Apie tai pernai teigė vienas Anykščiuose viešėjęs istorikas, esu girdėjęs ir kitų atsiliepimų“.

Kreipiausi raštu į Anykščių savivaldybės vadovus, be to, nusprendžiau jog reikia tuos klausimus telefonu aptarti su meru.  Ir štai liepos 2 d. pavyko rasti merą K. Tubį. Jo tonas buvo labiau kategoriškas nei vicemero. Štai kokia K. Tubio pozicija-,,J. Kadžionis tai kovotojas už laisvę. A.Slučka irgi kovojo už laisvę, tokius žmones reikia gerbti“. Paklausus apie A.Slučkos dalyvavimą Holokauste ir teroro akto Šimonių kultūros namuose organizavimą (tai įrodyti įvykiai. Apie A.Slučkos dalyvavimą žydų šaudyme 1941 m. teigia ir tarptautiniai žinynai. O dėl 1949 m. pavasarį vykdyto Šimonių kultūros namų sprogdinimo, kurio metu žuvo daugybė žmonių (16 žmonių žuvo vietoje ir 14 sunkiai sužeista. Visi jie buvo šokiuose dalyvavę jaunuoliai-vaikinai ir merginos nuo 16 iki 26 metų) , tai jau įrodyti faktai, kad šį teroro aktą organizavo A.Slučka ir A. Starkus) meras vėlgi teigė kad nieko nežino, neva gal tokius dalykus turi aiškintis Genocido centras.  Taigi tokia padėtis, Anykščių vadovai kažkaip ,,mažai ką žino“, ir tuo metu Dainų šventėje garbinamas žmogų užmušęs J. Kadžionis, kuris vykdė ir plėšimus bei kitus nusikaltimus, rajono teritorijoje randasi žymiems nacistiniams nusikaltėliams A.Slučkai, A. Starkui ir kitiems jų bendrininkams skirti paminklai.

Grįžtant prie nacistinių nusikaltimų tyrimo, galiu pabrėžti, jog remiamės įvairiais dokumentais, literatūra, liudininkų parodymais. Štai teko studijuoti ir tokį leidinį- knygą ,,Mane žudė broliai lietuviai”(sudarytojas Bronius Pilkauskas. Leidykla ,,Politika”. 2013 m.). Šiame leidinyje(104 puslapyje) publikuojama Pauliaus Jurkūno parengtas informacinis straipsnis  ,,Kas iš tiesų nusikalto?“, kuriame  išdėstyti konkretūs faktai apie Jono Kadžionio vykdytus nusikaltimus, yra ir liudininkų parodymai. Čia pateikta ir daug faktų apie A.Slučkos, A. Starkaus, A.Kubiliaus ir kitų veikėjų nusikaltimus, net vaikų ir moterų žudymus.

Šią  liepos mėnesį  sueis jau penki metai nuo kolegos literato, nacistinių nusikaltimų tyrėjo  Aleksandro Boso mirties. Su juo teko daug kartu darbuotis, vykti į nacistinių nusikaltimų vietas, studijuoti įvairią literatūrą, aptarti –kokiais šaltiniais verta remtis, o kuriais remtis negalima, nes jie yra per silpni. Kartu su juo rengėme ir straipsnius, aprašėme hitlerinių okupantų talkininkų J. Noreikos, J. Krikštaponio, A. Baltūsio –Žvejo ir kitų jų bendrininkų įvykdytus nusikaltimus. Už istorinės tiesos sakymą buvome ir persekiojami, mums iškelta byla, tekdavo vykti į apklausas. Dalis tų straipsnių buvo publikuoti ,,Laisvame laikraštyje“, dalis kituose leidiniuose.  Ta proga pravartu pateikti  keletą eilėraščių  iš  A. Boso poezijos rinkinio ,,Iš ten sugrižtantiems”:

,,Istorijon su vėjeliu”

Iš kapitono pasidaręs generolu Vėtra

Per Žemaitiją praūžė kaip uraganas neregėtas

Žudynių įkvėpėjas Vėtra buvo kietas

Sutramdytas ir mūs istorijon gražiai padėtas

(,,Generolas Vėtra”-tai Jonas Noreika. Istorinių šaltinių  duomenimis, J. Noreika 1941 m. dalyvavo masinėse žydų žudynėse Šiauliuose, Telšiuose, Plungėje ir kitose Lietuvos vietose)

Aš šile

Nuo budelių išslapstęs

Kelis-jau mirčiai pasmerktų

Į mylimą Bačkonių šilą

Po karo vieną rytą išeinu

Aš ir dabar gimtam šile,

Tik nieks manes lig šiol nerado…

Žmona, vaikučiai

Miškiniai užkasė mane,-

Nes aršiai nekentė jie žydų…

(skirtas Bačkonių girininkui Mykolui Šimeliui ( 1889-1945) atminti. Jis per Antrajį pasaulinį karą savo namuose ir miške nuo mirties išslapstė keturiolika iš Kauno geto pabėgusių žmonių. 1945 m. rudenį partizanų nušautas M.Šimelis pripažintas vienu garbingiausių Pasaulio Tautų teisuoliu)

Devintame forte

Devinto forto žiemišku taku einu

Ir egzekucijų aukų vietoj stoviu

Po kojom penkiasdesimt tūkstančių žmonių

Daugiau jau nieko parašyt nenoriu.

 ( Kauno IX forte 1941-1944 m. vokiečių okupantai ir jų vietiniai talkininkai nužudė virš  50 tūkstančių žmonių, iš jų 35 tūkstančius žydų)

Giedrius Grabauskas


Patiko? Pasidalinkite!