Nuolatinis naudojimasis prostitučių paslaugomis tėra stipraus seksualinio potraukio tenkinimas, tačiau psichologai pastebi, kad už to dažniausiai slepiasi emocinio saugumo paieška. Tikruose santykiuose vyras turi atsiverti, priimti partnerio trūkumus, spręsti konfliktus ir rizikuoti, kad jo širdis bus sudaužyta. Perkant paslaugas, scenarijų valdo pirkėjas. Čia nėra rizikos išgirsti „ne“, nėra priekaištų ir nereikia stengtis patikti. Tai saugi, kontroliuojama aplinka, kurioje vyras trumpam pasijunta geidžiamas, stiprus bei svarbus. Kadangi vieno oficialaus medicininio termino šiam elgesiui nėra, specialistai ir visuomenė jį skirsto į kelias kategorijas, priklausomai nuo konteksto. Pagal prieraišumo teoriją, tokie asmenys dažnai turi vengiantį prieraišumo stilių ir paniškai bijo emocinio artumo.
Jiems atrodo, kad įsileidę kitą žmogų per arti, jie praras laisvę arba bus sužeisti, todėl sekso pirkimas jiems leidžia patenkinti fizinį poreikį visiškai eliminuojant emocinę riziką. Kai vyras nesugeba sustoti, leidžia paslaugoms pinigus, kurie turėtų būti skirti būstui, maistui ar ateities planams, ir jaučia stiprią kaltę po kiekvieno akto, tai priskiriama elgesio priklausomybėms, konkrečiai – seksualiniam kompulsyvumui.
Tai tampa panašu į azartinius lošimus, kai žmogus vaikosi trumpalaikio dopamino pliūpsnio, kad pabėgtų nuo vidinės tuštumos, vienatvės ar depresijos. Tuo tarpu sociologiniuose tyrimuose vyrai, kurie dešimtmečiais perka sekso paslaugas, vadinami „hobininkais“ , nes jie į šį procesą žiūri kaip į vartotojišką prekę ir dažnai idealizuoja šį modelį, teigdami, kad taip sutaupo laiko ir nervų, kuriuos išvaistytų realiuose pasimatymuose.
Vyrai, patekę į šį ratą, susiduria su keliomis psichologinėmis kliūtimis, kurios bėgant metams tik stiprėja ir dar labiau atitolina juos nuo normalių santykių kūrimo. Pirmiausia, mokamas seksas sukuria nerealistiškus lūkesčius. Profesionali paslaugų teikėja visada šypsosi, prisitaiko ir vaidina visišką pasitenkinimą, todėl grįžęs į realų pasaulį, toks vyras nusivilia tikromis moterimis, kurios turi savo nuomonę, nuotaikų kaitas ir reikalavimus.
Paradoksalu, tačiau nuolatinis paslaugų pirkimas gilina vidinį nevisavertiškumo jausmą, nes pasąmonėje vyras žino, kad dėmesį jis gavo tik už pinigus, o tai patvirtina jo vidinę baimę, kad toks, koks yra, jis niekam nemokamai nepatiktų. Galiausiai, milžiniškos finansinės išlaidos ir slepiamas gyvenimo būdas verčia vyrus izoliuotis nuo draugų ir šeimos, o melas bei gėda neleidžia kurti gilių socialinių ryšių.
Šis gyvenimo modelis dažniausiai yra ne laisvas pasirinkimas, o gynybinis mechanizmas, skirtas apsisaugoti nuo atstūmimo skausmo, kilusio dėl vaikystės traumų, griežto auklėjimo ar nesėkmingos pirmosios meilės patirties. Išleisti tūkstančiai eurų kompensuoja ne sekso trūkumą, o priėmimo ir meilės deficitą. Šios problemos sprendimas reikalauja drąsos pripažinti problemą ir dažniausiai prasideda psichoterapeuto kabinete, kur mokomasi iš naujo pasitikėti žmonėmis bei toleruoti realaus gyvenimo netobulumą.
BV inf.