Pasaulio viltys dėl taikos Artimuosiuose Rytuose ketvirtadienį patyrė stiprų smūgį, kai po santykinės ramybės periodo regione vėl pratrūko ginkluoti susidūrimai tarp JAV ir Irano pajėgų. Nors nuo 2026 m. balandžio pradžios oficialiai galioja trapios paliaubos, naujausi kariniai incidentai Hormuzo sąsiauryje ir aplinkiniuose regionuose akimirksniu sukrėtė pasaulines žaliavų rinkas. Investuotojų baimė dėl galimo visapusiško karo atsinaujinimo vėl pasiuntė naftos kainas į viršų, o tai netrukus gali pajusti ir Europos bei Lietuvos vartotojai.
Šis įtampos etapas prasidėjo dar 2026 m. vasario 28 dieną, kai JAV ir Izraelis sudavė masinius smūgius Iranui, o Teheranas atsakė raketų bei dronų atakomis. Balandį pasiektas susitarimas dėl ugnies nutraukimo suteikė rinkoms atokvėpį, tačiau gegužės 28 d. įvykiai parodė, kad konfliktas bet kada gali vėl tapti nevaldomas.
Naujausios krizės kibirkštimi tapo JAV Centrinės vadovybės veiksmai Hormuzo sąsiauryje, kur amerikiečių pajėgos numušė keturis Irano dronus kamikadzes ir sunaikino valdymo stotį Bender Abaso mieste. JAV šiuos veiksmus įvardijo kaip būtinąją gynyba, tačiau Teherano reakcija buvo žaibiška. Irano revoliucinė gvardija atakavo JAV oro pajėgų bazę regione, o Kuveitas pranešė apie patirtus dronų ir raketų smūgius. Maža to, Teheranas ėmėsi demonstruoti jėgą strategiškai svarbiausiame pasaulio jūrų kelyje – Irano pajėgos apšaudė ir privertė apsisukti keturis prekybinius laivus, mėginusius kirsti Hormuzo sąsiaurį be suderinimo.
Naftos kainos ir vėl šovė į viršų
Reaguodama į šias žinias, pasaulinė naftos rinka sureagavo žaibiškai. Tarptautinės „Brent“ naftos kaina biržoje ketvirtadienį šoktelėjo daugiau nei 3 % ir pasiekė maždaug 92,29 JAV dolerio už barelį ribą. Tai nutraukė kelias dienas trukusį kainų kritimą, kai tikintis derybų sėkmės nafta buvo atpigusi žemiau 88 dolerių ribos.
Įdomu tai, kad ši krizė išryškino skirtumą tarp dviejų pagrindinių naftos rūšių. Kol jūriniais keliais gabenama ir Artimųjų Rytų rizikoms itin jautri „Brent“ nafta brangsta, JAV išgaunama WTI nafta išlieka stabilesnė (apie 91,71 JAV dolerio). Taip yra todėl, kad Jungtinės Valstijos turi didelius vietinius išteklius ir yra mažiau priklausomos nuo Hormuzo sąsiaurio blokados. Tuo tarpu Europa, kurios kainodara yra tiesiogiai susieta su „Brent“, atsiduria kur kas labiau pažeidžiamoje pozicijoje.
Ateities scenarijai dabar visiškai priklauso nuo diplomatinių pastangų, kurios šiuo metu vyksta per tarpininkus Pakistane. JAV prezidentas Donaldas Trumpas užėmė griežtą poziciją pareikšdamas, kad neskubės, tačiau jei Teheranas nepasirašys ilgalaikio taikos susitarimo, Vašingtonui teks „užbaigti darbą“. JAV taip pat įvedė papildomas sankcijas Irano struktūroms, bandančioms rinkti neteisėtus mokesčius už laivybą sąsiauryje.
Jei trapios paliaubos visiškai žlugs ir Iranas užblokuos Hormuzo sąsiaurį, kuriuo gabenama penktadalis pasaulio naftos, žaliavos kaina biržose gali akimirksniu perkopti 100 ar net 120 JAV dolerių už barelį ribą. Jei šalims pavyks rasti kompromisą ir pasirašyti tvarų susitarimą, rinkos nusiramins, o naftos kainos turėtų staigiai kristi žemyn.
Lietuvos vairuotojams šie įvykiai reiškia viena – neapibrėžtumą degalinėse. Kadangi didmeninės naftos produktų kainos Europoje tiesiogiai seka „Brent“ tendencijas, dabartinis žaliavos pabrangimas, jei jis išsilaikys ilgiau nei savaitę, neišvengiamai persikels į Lietuvos degalinių švieslentes, padidindamas benzino ir dyzelino kainas.
BV inf.