Patiko? Pasidalinkite!

Viešojoje erdvėje pastebimas reiškinys, kai radikalių religinių pažiūrų protestuotojai bando kovoti prieš LGBTQ+ bendruomenę naudodami istoriškai absurdiškus argumentus. Šios tendencijos skleidėju tapo interneto veikėjas Gediminas Palauskas, kuris savo vaizdo įrašuose demonstratyviai platina fragmentišką interpretaciją apie praeitį.

Tokia retorika atveria gilesnę problemą – paradoksą, kai asmenys, patys išpažįstantys religinį tikėjimą, kurio plėtra į mūsų kraštus istoriškai vyko per prievartą, kryžiaus žygius, kraują ir žudynes, šiandien bando ginti „tradicines vertybes“ remdamiesi visišku istorinių faktų nežinojimu. Didžiausia moralinė ir istorinė ironija slypi tame, kad šie kovotojai dažniausiai prisidengia fundamentalistiniu, sektantišku krikščionybės interpretavimu ir pamiršta, jog šis tikėjimas į mūsų regioną tūkstantmečio pradžioje buvo atneštas kalavijo ir vietinių žmonių prievartinio krikštijimo keliu, o šiandien jų naudojami agresyvūs metodai labiau primena tamsiuosius viduramžius, o ne išsilavinusią visuomenę.

Protestuotojų skleidžiamas naratyvas teigia, kad LGBTQ+ judėjimo pradininkai yra Vladimiras Leninas, Karlas Marksas ar kiti sovietiniai bolševikai, kurie neva „nekentė tradicinės šeimos“, tačiau šis teiginys yra istorinis kliedesys, kurį lengva paneigti dokumentuotais faktais.

Organizuotas LGBT judėjimas prasidėjo ne komunistiniuose Rytuose, o XIX a. pabaigos Vokietijoje, kai Magnus Hirschfeld įkūrė Mokslinį-humanitarinį komitetą, o globalų pagreitį judėjimui suteikė 1969 m. „Stonewall“ sukilimas Niujorke, kilęs kaip atsakas į policijos smurtą.

Karlas Marksas ir Frydrichas Engelsas savo darbuose kritikavo ne pačią šeimą ar žmonių meilę, o XIX a. buržuazinį santuokos modelį, kuris tuo metu veikė kaip finansinis sandoris ir turto paveldėjimo įrankis, o asmeniniame gyvenime jie demonstravo savo epochai būdingą konservatyvumą. Be to, nors 1917 m. bolševikai, griaudami caro teisinę sistemą, trumpam panaikino senus įstatymus, jau 1933–1934 m., valdant Josifui Stalinui, homoseksualumas Sovietų Sąjungoje buvo griežtai kriminalizuotas, o už jį grėsė ilgamžis įkalinimas GULAG’o lageriuose.

Tokių aktyvistų kaip Gedimino Palausko reportaže skleidžiama informacija puikiai skatina sektantišką mąstymą ir visišką istorijos (praeities) nežinojimą.  Šiame vaizdo įraše bandoma sujungti nesuderinamus dalykus – sovietinį komunizmą, Vakarų liberalizmą, religinį fanatizmą bei asmenines fobijas, o šio emocingo proceso rezultatas yra dezinformacijos „košė“, skirta manipuliuoti auditorijos baimėmis.

Toks turinio viešinimas nėra tiesiog nuomonės išraiška, o sistemingas visuomenės klaidinimas, nes faktų tikrinimo kultūros ignoravimas leidžia pseudoaktyvistams kurti paralelinę realybę, kurioje moksliniai bei istoriniai šaltiniai pakeičiami skambiais šūkiais prieš kamerą.

Šiuolaikinėje visuomenėje protesto teisė yra garantuojama visiems, tačiau protestas, grįstas visišku tamsumu ir istorinėmis klastotėmis, degraduoja iki farso, todėl kol radikalūs aktyvistai filmuoja savo kliedesius apie „komunistinį LGBTQ+ sąmokslą“, jie tik dar labiau išryškina savo intelektualinį skurdą ir faktą, jog norint suprasti modernius socialinius judėjimus, reikia skaityti istorijos vadovėlius, o ne maitinti savo sekėjus agresyviais, faktinio pagrindo neturinčiais vaizdo įrašais.

Pilnas vaizdo reportažas čia:

BV inf.


Patiko? Pasidalinkite!