Artimųjų Rytų karinis konfliktas eilinį kartą įrodė, kad geopolitiniai sprendimai akimirksniu virsta finansine našta vartotojams visame pasaulyje. JAV ir Izraelio karinė kampanija prieš Iraną ne tik destabilizavo regioną, bet ir sukėlė precedento neturintį chaosą pasaulinėje kuro rinkoje, kurio pasekmes degalinių švieslentėse jaučiame iki šiol.
Kuro kainų šuolio pradžia tapo tiesioginės JAV ir Izraelio karinės operacijos prieš Iraną. Naftos rinkos yra itin jautrios bet kokiai grėsmei tiekimo grandinėms, o šis konfliktas smogė tiesiai į pačią jautriausią vietą – Hormūzo sąsiaurį.
Siekdamas apsiginti ir atsakyti į puolimą, Teheranas panaudojo savo stipriausią geopolitinį ginklą – uždarė šį sąsiaurį, per kurį kasdien pergabenama apie 20 % visos pasaulio naftos. Šis žingsnis akimirksniu paralyžiavo tūkstančių tanklaivių judėjimą ir sukūrė dirbtinį naftos deficitą. Rinkos reagavo panika: karinio konflikto įkarštyje „Brent“ rūšies naftos kaina šovė į viršų, viršydama 126 JAV dolerius už barelį.
Iki šio karo pradžios tarptautiniai tanklaiviai Hormūzo sąsiauriu dešimtmečiais plaukė nemokamai, vadovaudamiesi tarptautinėje teisėje įtvirtinta laisvo tranzito teise. Tačiau karas šią tvarką sugriovė negrįžtamai.
Siekdamas kompensuoti karo nuostolius ir įtvirtinti savo įtaką, Iranas sąsiaurį pavertė komerciniu įrankiu. Šiuo metu vykstančiose derybose dėl taikos susitarimo Teheranas kategoriškai atmetė JAV reikalavimus grįžti prie ikikarinio modelio. Irano užsienio reikalų ministras Abbas Araghchi oficialiai patvirtino, kad laivyba sąsiauriu nemokama nebebus – įvedami privalomi mokesčiai už „navigacijos pagalbą, locmanų paslaugas ir saugumo užtikrinimą“.
Tai reiškia, kad net ir visiškai nutraukus karinius veiksmus, kuro gabenimo logistika bus brangesnė nei buvo prieš karą, o šias naujas išlaidas laivybos kompanijos tiesiog perkels ant galutinių vartotojų pečių.
Šiuo metu naftos rinkose stebimas tam tikras palengvėjimas, tiesiogiai susijęs su prasidėjusiomis Vašingtono ir Teherano derybomis dėl ugnies nutraukimo. Pasirodžius signalams apie galimą laikiną susitarimą ir sąsiaurio atvėrimą, naftos kainos nukrito iki 87–90 JAV dolerių už barelį.
Vis dėlto analitikai įspėja, kad rinka išlieka trapi. Nors pasirašius taikos sutartį kuro kainos degalinėse turėtų stabilizuotis, ikikarinio lygio tikėtis neverta – JAV ir Izraelio karinis spaudimas Iranui leido Teheranui sukurti naują teisinę ir ekonominę realybę, kurioje už plaukimą svarbiausiu pasaulio vandens keliu nuo šiol teks mokėti visiems.
BV inf.
Todel kad Lietuvos zydsaudziai ir komunistai myli banditu Amerika ir sionistu (fasistu) Izraeli. Del to kad musu Seimininkai labai skaudziai ir sausai nedulkintu per visas skyles mes Lietuva gatavi moketi daug ir iki galo